Prognozė kas valandą
„Google“ pristatė naują orų prognozavimo modelį „WeatherNext 3“, paremtą dirbtiniu intelektu. Bendrovė teigia, kad sistema gali atnaujinti prognozes kas valandą ir pateikti detalesnį vaizdą mažesniuose plotuose.
Skirtingai nei dalis ankstesnių sprendimų, kurie mokosi iš klasikinių skaitinių orų modelių išvesties, „WeatherNext 3“ labiau remiasi tiesioginėmis stebėsenomis. Tai svarbu todėl, kad tradiciniuose modeliuose dalis duomenų į prognozę gali patekti su kelių valandų vėlavimu.
Iš kur gaunami duomenys
„Google“ nurodo, kad modelis naudoja aktualius geostacionarių palydovų stebėjimus ir meteorologinių stočių duomenis. Tokia kombinacija turėtų padėti geriau fiksuoti vietinius skirtumus, kurie lemia, pavyzdžiui, staigius temperatūros ar vėjo pokyčius.
Bendrovė akcentuoja ir didesnę erdvinę skiriamąją gebą: temperatūra bei drėgmė prognozuojamos 5 kilometrų tinklelyje, o dalis atmosferos laukų skaičiuojama stambesniu, 25 kilometrų masteliu. Teigiama, kad erdvinis tikslumas taip padidėja kelis kartus.
Didžiausia problema – krituliai
Net ir tobulėjant modeliams, krituliai išlieka vienu sudėtingiausių uždavinių. Lietus ir sniegas priklauso nuo labai smulkių mastelių procesų, todėl prognozėse dažnai „išsitrina“ kritulių ribos arba netiksliai nustatoma stiprios liūties ar perkūnijos zona.
„Google“ skelbia, kad „WeatherNext 3“ apmokytas naudojant NASA palydovinius kritulių duomenis ir įmonės parengtą globalią kritulių analizę. Pasak bendrovės bandymų, tai pagerino kritulių prognozavimo rezultatus, o prognozuojant bent vienai dienai į priekį tikslumas kai kuriais atvejais gali būti iki 50 proc. didesnis.
Kur jis bus naudojamas
„WeatherNext 3“ numatoma integruoti į „Google“ paiešką, „Gemini“, „Google Maps“ ir „Google Earth Engine“. Tai reiškia, kad DI generuojamos prognozės gali tapti viena iš informacijos bazių tiek kasdieniams vartotojams, tiek duomenų analitikams ar verslams.
Modelis taip pat orientuojamas į energetikos poreikius: gali būti prognozuojamas vėjas turbinų aukštyje, debesuotumas ir saulės spinduliuotė. Tokie duomenys padeda tiksliau planuoti vėjo ir saulės elektrinių gamybą bei mažinti disbalanso kaštus elektros sistemoje.
„Google“ pabrėžia, kad net pažangūs DI modeliai nepanaikina fundamentalaus atmosferos neapibrėžtumo. Esant pavojingiems reiškiniams gyventojams ir toliau rekomenduojama vadovautis oficialiais nacionalinių meteorologijos tarnybų įspėjimais.

Leave a Reply