Tradicinis muzikos ugdymas ilgai rėmėsi tuo pačiu modeliu: mokytojai dažnai moko taip, kaip patys kadaise buvo mokyti, o pažangą vertina pagal pojūtį ir patirtį. Jungtinėje Karalystėje veikiantis startuolis „MuseCool“ bando šį ciklą sulaužyti, į pamokas atnešdamas duomenimis paremtą analizę.
Nuo viešo starto balandį platforma apdorojo apie 2 000 muzikos pamokų ir DI naudoja ne vien pokalbiams perrašyti. Sistema klausosi, kas grojama, atpažįsta kūrinį, jo vietą partitūroje, fiksuoja klaidas ir temą, kurią aptaria mokytojas su mokiniu.
Konservatyvi rinka, bet „lipnus“ įrankis
„MuseCool“ vadovas ir vienas įkūrėjų Petru Cotarcea sako, kad muzikos pedagogikos pasaulis dažnai atsargiai priima naujoves. Iš maždaug 100 kalbintų korepetitorių apie 40 platformos net neišbandė, o iš bandžiusiųjų vartotojais tapo 28.
Vis dėlto, pasak įkūrėjo, įrankis turi vieną stiprią savybę: įpratus mokytojams ir jų studijoms, jis tampa kasdienybe. Tai ypač svarbu rinkoje, kurioje programėles išbandyti lengva, o įtraukti jas į mokymo procesą nuosekliai yra sudėtinga.
Ne tik stenograma: analizė pagal muziką
Platformos esmė yra muzikinės informacijos paieška ir analizė, kai algoritmai iš garso įrašo bando suprasti, kas vyksta muzikoje, o ne tik kalboje. „MuseCool“ bendradarbiauja su Londono Queen Mary universitetu ir rengiasi projektui su Jungtinės Karalystės inovacijų programa „Innovate UK“.
Įmonė pabrėžia, kad dalis konkurentų gali įrašyti pokalbį, parengti santrauką ar atskirti muziką nuo kalbos, tačiau nesupranta pačios muzikos turinio. „MuseCool“ teigimu, būtent muzikinis „supratimas“ leidžia pateikti tikslesnes įžvalgas apie mokinio progresą ir konkrečias vietas, kuriose stringama.
Platforma mokytojui ir tėvams
Plėtodama produktą, komanda daug dėmesio skyrė natų bibliotekai: programėlėje jau yra apie 4 000 fortepijoninių kūrinių, daugiausia viešojo domeno. Tai leidžia šeimoms rečiau pirkti atskiras natų knygas, o mokytojams patogiau dalintis medžiaga.
„MuseCool“ taip pat siekia tapti visapusiška mokytojo darbo aplinka: generuoja pamokų santraukas, leidžia peržiūrėti, ką mokytojas ir mokinys aptarė konkrečiuose taktuose, o be to siūlo mokėjimų administravimą. Startuolis dirba B2B2C modeliu, kai prieigą prie tėvų ir mokinių atveda patys mokytojai.
Ką parodo 2 000 pamokų duomenys?
Vienas įdomiausių ankstyvų rezultatų iš sukauptų įrašų, pasak įmonės, yra pamokos laiko struktūra: vidutiniškai tik apie 40 proc. pamokos skiriama realiam grojimui. Likusi dalis tenka paaiškinimams, kūrinio aptarimui ir bendravimui, ypač dirbant su vaikais.
Tokie duomenys gali būti vertingi ne tik individualiems mokytojams. „MuseCool“ mato pritaikymą konservatorijose ir muzikos mokyklose, kur administracijai dažnai trūksta realaus laiko vaizdo apie pažangą, pamokų reguliarumą ar ankstyvus motyvacijos kritimus.
„Jums nereikia, kad kas nors klausytų kiekvienos pamokos. Duomenų taškai gali parodyti, kas vyksta tarp 600 ar 800 studentų“, – sakė P. Cotarcea.
Įmonės teigimu, toks stebėjimas galėtų padėti pastebėti problemas anksčiau, nelaukiant metų pabaigos egzaminų, ir sumažinti riziką, kad mokinys pasitrauks pasiekęs krizės tašką. Kartu tai atvertų kelią akademiniams tyrimams, nes pedagogikoje vis dar daug sprendimų grindžiama istorijomis ir intuicija, o ne kiekybiniais įrodymais.
Vizija: instrumentas, kuris „girdi“ patalpą
Ilgalaikėje perspektyvoje „MuseCool“ kalba apie idėją, kuri skamba kaip fantastika, bet remiasi jau egzistuojančiomis technologijomis. Įkūrėjas įsivaizduoja „kalbantį“ fortepijoną, kuris ne tik fiksuoja klavišų paspaudimus, bet ir supranta, kas groja, kas kalba, kurioje kūrinio vietoje daromos klaidos ir ką reikėtų taisyti.
Startuolis neatmeta bendradarbiavimo su instrumentų gamintojais, kad programinė įranga būtų diegiama tiesiai į instrumentus. Tuo pat metu įmonė ruošiasi kitam finansavimo etapui, pripažindama, kad muzikinis ugdymas investuotojams nėra pati „madingiausia“ sritis, todėl augimas reikalauja kantrybės.
Leave a Reply