Maždaug 150 metrų gylyje prie Norvegijos salos Fedjė dugne guli Antrojo pasaulinio karo vokiečių povandeninio laivo U-864 nuolaužos. Šis laivas, suskilęs į dvi dalis, jau daugiau kaip 80 metų kelia aplinkosauginį nerimą dėl krovinio, kuriame buvo gyvsidabrio.
Istoriniai duomenys rodo, kad laive galėjo būti 1 867 talpyklos su gyvsidabriu, o bendra masė būtų siekusi apie 65–67 tonas. Tikslių pakrovimo dokumentų neišliko, tačiau Norvegijos institucijos pabrėžia, jog gyvsidabrio nuolaužose tikrai yra.
1945 metų vasarį, kai karas Europoje artėjo prie pabaigos, U-864 vykdė slaptą misiją: per Norvegiją pasiekti Japoniją ir gabenti karinei pramonei skirtą įrangą bei specialistus. Tačiau 1945 metų vasario 9 dieną britų povandeninis laivas HMS Venturer aptiko U-864 ir torpeda jį nuskandino, žuvo visi 73 įgulos nariai.
Po šio incidento nuolaužos ilgam dingo iš akiračio, kol 2003 metais jas aptiko Norvegijos karinis laivas KNM Tyr. Tyrimai parodė, kad povandeninis laivas guli ne vientisas, o dvi jo dalys yra atskirtos, o aplink – nuosėdos, kuriose gali būti teršalų.
Gyvsidabris laikomas ypač problemišku teršalu todėl, kad aplinkoje jis išlieka ilgai ir natūraliai nesuyra kaip daugelis organinių junginių. Tam tikromis sąlygomis mikroorganizmai gali paversti jį metilgyvsidabriu – ypač toksiška forma, kuri kaupiasi maisto grandinėje, pirmiausia žuvyse.
Pastaraisiais metais situaciją tikslinti leidžia pažangesnės povandeninės technologijos. Norvegijos pakrančių administracija „Kystverket“ 2025 metais atliko U-864 apžiūrą nuotoliniu būdu valdomais povandeniniais robotais, naudodama 4K vaizdo kameras, fotogrametriją ir akustinius matavimus, o surinkti duomenys leido sudaryti trimatį nuolaužų ir dugno modelį.
Didžiausias iššūkis – sprendimas, ką daryti su pavojingu kroviniu. Viena vertus, teoriškai dalį gyvsidabrio būtų galima iškelti, tačiau pati operacija gali sujudinti užterštas nuosėdas ir išplisti teršalams.
Tokios rizikos realumą parodė 2026 metais vykdyti darbai, kai iš nuolaužų buvo iškelta 22 talpyklos. Pirminiai vertinimai rodė, kad apie 80 proc. talpyklų buvo pažeistos ir leido, į krantą išgabenta maždaug pusė tonos gyvsidabrio, tačiau tuo pačiu fiksuota, kad tarša iš darbų zonos pateko ir į vandenį.
Dėl to Norvegijoje jau ne vienerius metus tęsiasi ginčas: ar siekti plataus masto iškėlimo, ar nuolaužas ir užterštą dugną uždengti, kad teršalai būtų izoliuoti. „Kystverket“ po 2026 metų patirties vėl rekomendavo dengimo sprendimą, argumentuodama, kad masinis krovinių išėmimas gali sukelti didesnę taršą nei jos pašalintų.
Vis dėlto ir uždengimas nebūtų galutinis taškas, nes tokį barjerą reikėtų ilgai stebėti ir prižiūrėti. Tuo pat metu Norvegijos institucijos jau daug metų tiria regiono žuvis ir vėžiagyvius, o iki šiol rezultatai rodo stabilų arba žemą gyvsidabrio lygį, kuris, jų vertinimu, nekelia papildomo nerimo gyventojams.
Fedjė bendruomenė gyvena žinodama, kad vos keli kilometrai nuo kranto yra istorinis karo reliktas, kurio poveikis gamtai dar ne iki galo aiškus. Technologijos leidžia vis tiksliau įvertinti nuolaužų būklę, tačiau sprendimas, ar U-864 „užrakinti“ jūros dugne, ar bandyti iškelti jo krovinį, išlieka politinis ir aplinkosauginis galvosūkis.
Leave a Reply