„Eurovizijos“ nesėkmės keliasi į parlamentą
Didžiosios Britanijos pasirodymai „Eurovizijoje“ tapo ne tik gerbėjų diskusijų, bet ir politikų darbotvarkės klausimu. Šalies parlamentarai rengiasi nagrinėti, kodėl buvusi konkurso lyderė pastaraisiais metais taip dažnai atsiduria lentelės apačioje.
Šią analizę imasi atlikti Bendruomenių Rūmų Skaitmeninių technologijų, kultūros, žiniasklaidos ir sporto komitetas. Jis ketina aiškintis, kaip parenkamas šalies atstovas ir daina, bei ar prasti rezultatai susiję su atrankos modeliu, atlikėjais ar platesniais pokyčiais pačiame konkurse.
Skaičiai, kurie verčia klausti
Didžioji Britanija „Euroviziją“ yra laimėjusi penkis kartus ir priklauso vadinamajam didžiajam penketui, todėl jos vieta finale garantuota kasmet. Vis dėlto pastaraisiais dešimtmečiais šis statusas vis rečiau virsta aukšta vieta.
Nuo 2016 metų britai į geriausiųjų dvidešimtuką pateko tik tris kartus, o šešis kartus užėmė 24 vietą arba dar žemesnę. Konkurso gerbėjams įstrigo 2021 metais įvykęs „nul points“ atvejis, kai Jameso Newmano daina „Embers“ finale negavo nė vieno balo.
Dar vienas smūgis fiksuotas ir šiemet: Didžiosios Britanijos atstovai „Eurovizijoje“ surinko vos vieną balą ir vėl liko paskutiniai. Būtent tai, pasak britų žiniasklaidos, tapo postūmiu pradėti platesnį politinį svarstymą.
Ką tiksliai tirs komitetas?
Komitetas planuoja įvertinti, kaip Didžiojoje Britanijoje pasirenkama „Eurovizijos“ paraiška ir kas priima sprendimus dėl atlikėjo bei kūrinio. Taip pat numatoma kalbėtis su BBC atstovais, nes būtent ši nacionalinio transliuotojo organizacija šalyje atsakinga už konkurso transliacijas ir procesus, susijusius su dalyvavimu.
Komiteto pirmininkė, konservatorių parlamentarė Caroline Dinenage teigė, kad politikai nori išsiaiškinti atrankos kriterijus ir priežastis, dėl kurių rezultatai tapo „prasti“.
„Norime išsiaiškinti, kas parenka mūsų atstovą, kokiu pagrindu tai daroma ir ar prasti pastarųjų metų rezultatai yra prasto kūrinio pasirinkimo, silpno pasirodymo ar kitų veiksnių pasekmė“, – sakė Caroline Dinenage.
Posėdžiai turėtų vykti artimiausiais mėnesiais, o šalia transliuotojo atstovų planuojama išklausyti ir muzikos industrijos ekspertus. Tikimasi, kad tai padės įvertinti ne vien pavienes klaidas, bet ir struktūrinius sprendimus, kurie lemia konkurencingumą didžiojoje scenoje.
Viena šviesi išimtis ir naujos įtampos konkurse
Pastaraisiais metais britai turėjo ir ryškią sėkmės akimirką: 2022 metais Samas Ryderis su daina „Space Man“ užėmė antrą vietą ir surinko 466 balus. Tai buvo vienas geriausių šalies rezultatų per maždaug penkiolika metų ir parodė, kad aukštas įvertinimas vis dar įmanomas.
Tyrimas vyksta tuo metu, kai pats konkursas susiduria su didesnėmis politinėmis įtampomis. Pastaraisiais metais dalis valstybių ir transliuotojų kritiškai vertino „Eurovizijos“ sprendimus dėl dalyvių ir konkurso neutralumo, o kai kurios šalys buvo paskelbusios apie pasitraukimą ar boikotą.
Didžioji Britanija tuo metu žvelgia į būsimus konkursus ir bando suprasti, kaip sugrįžti prie rezultatų, kurie atitiktų šalies muzikos industrijos ambicijas. Parlamento tyrimas gali tapti bandymu įvardyti nepatogią tiesą: problema slypi ne vien dainoje, o visame pasirengimo modelyje.
Leave a Reply