Net jei kelyje nėra pažymėtos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas tam tikrose situacijose vis tiek privalo praleisti pėsčiąjį. Dažniausiai painiava kyla sankryžose, kai automobilis suka į kitą gatvę, o pėsčiasis teisėtai kerta važiuojamąją dalį.
Esminę logiką apibrėžia kelių eismo taisyklėse įtvirtintas principas: pėsčiasis gali kirsti kelią ne tik per perėją, tačiau tai turi daryti taip, kad nekeltų pavojaus ir neverstų vairuotojo staigiai stabdyti. Kitaip tariant, legalumas nereiškia teisės žengti į kelią bet kokiomis aplinkybėmis.
Jei artimiausia perėja yra palyginti netoli, pėsčiajam ne visada privaloma eiti iki jos. Praktikoje daugelyje šalių taikoma taisyklė, kad pėsčiasis gali kirsti važiuojamąją dalį sankryžos zonoje, kai iki artimiausios perėjos yra daugiau nei 100 metrų, o kirtimas atliekamas laikantis saugumo reikalavimų.
Kada vairuotojas privalo sustoti?
Svarbiausia situacija, kurią vairuotojai dažnai pamiršta, yra posūkis sankryžoje. Kai automobilis suka į šalutinę ar skersinę gatvę, vairuotojas privalo praleisti pėsčiąjį, kertantį tą važiuojamosios dalies ruožą, į kurį automobilis įsuka.
Šiam įpareigojimui paprastai nereikia, kad būtų nubrėžta perėja. Kitaip tariant, net jei nėra „zebro“, posūkį atliekantis vairuotojas turi įvertinti, ar įvažiuojamoje gatvėje pėsčiasis neina per važiuojamąją dalį teisėtai ir saugiai.
Visai kita situacija, kai automobilis per sankryžą važiuoja tiesiai, o pėsčiasis kerta kelią ne per perėją. Tokiu atveju pėsčiasis, pasirinkęs kirsti ne per perėją, paprastai privalo praleisti transporto priemones ir įsitikinti, kad jo veiksmai nesukels pavojingos situacijos.
Baudos: kiek tai kainuoja?
Už nepraleistą pėsčiąjį posūkio metu, pagal pateiktą informaciją, gali grėsti apie 320 eurų bauda ir 15 baudos taškų. Pakartotinio pažeidimo atveju finansinė sankcija gali didėti iki maždaug 640 eurų.
Analoginės sankcijos taikomos ir tais atvejais, kai vairuotojas nepraleidžia pėsčiojo perėjoje arba kai žmogus jau žengia į perėją. Tokie pažeidimai laikomi vienais pavojingiausių, nes pėsčiasis yra neapsaugotas eismo dalyvis, o susidūrimų pasekmės dažnai būna sunkios.
Pėstiesiems taip pat galioja pareigos: draudžiama žengti į kelią prieš pat artėjančią transporto priemonę, ignoruoti šviesoforo signalus, o kai kuriose jurisdikcijose ribojamas ir naudojimasis telefonu kertant važiuojamąją dalį. Saugiausia taisyklė abiem pusėms paprasta: pėsčiasis neturi staiga išbėgti, o vairuotojas posūkyje privalo būti pasiruošęs sustoti.

Leave a Reply