Atminimo diena ir taikos lūžis
Azerbaidžanas kasmet mini Atminimo dieną, pagerbdamas karius, žuvusius 2020 metais per 44 dienų karą. Šių metų minėjimai vyksta jau kitokiame fone, nes Baku ir Jerevanas kalba apie naują etapą po ilgus dešimtmečius trukusios priešpriešos.
2020 metų lapkritį pasiektos paliaubos iš esmės pakeitė Pietų Kaukazo jėgų pusiausvyrą. Po jų prasidėję politiniai kontaktai ir derybos dėl sienų delimitavimo tapo pagrindu platesniam normalizavimo procesui.
Prekyba pajudėjo geležinkeliu
Vienu ryškiausių pokyčių tapo geležinkelio krovinių judėjimas: po to, kai 2025 metų pabaigoje buvo švelninti tranzito ribojimai, kroviniai pradėjo reguliariau pasiekti Armėniją per Azerbaidžano infrastruktūrą. Maršrutas dažniausiai driekiasi per Biladžario stotį link Didžiojo Kasiko mazgo ties Sakartvelo siena.
Valstybinių muitinės duomenų santraukose nurodoma, kad 2026 metų sausio–rugpjūčio mėnesiais tiesioginis Azerbaidžano eksportas į Armėniją viršijo 15 mln. eurų. Bendrai Azerbaidžano eksporte tai tebėra labai maža dalis, tačiau praktinis krovinių srautas rodo realų ekonominių ryšių atšilimą.
Tarp fiksuotų tiesioginių siuntų minimi degalų kroviniai: apie 17 000 tonų dyzelino ir maždaug 5 000 tonų benzino. Prekyboje pasitaikė ir simbolinių priešpriešinių epizodų, kai Azerbaidžanas deklaravo itin mažos vertės importą iš Armėnijos.
Šis koridorius svarbus ne tik dvišaliams mainams, bet ir trečiųjų šalių tranzitui. Per Azerbaidžano teritoriją gabenta apie 60 000 tonų žemės ūkio produkcijos, taip pat tūkstančiai tonų trąšų, virš 1 400 tonų propano dujų ir įvairių pramoninių žaliavų.
Skaitmeninis tranzitas ir ryšių patikimumas
Be fizinių krovinių, dvišalė darbotvarkė persikelia ir į skaitmeninę sritį. Azerbaidžano „AzerTelecom“ ir „Telecom Armenia“ įgyvendino skaitmeninio tranzito susitarimą, pagal kurį dalis Armėnijos tarptautinio interneto srauto maršrutuojama per Azerbaidžaną.
Oficialiai akcentuojama, kad tokie sprendimai diversifikuoja regiono ryšio maršrutus ir didina tinklų patikimumą. Mainais atsiranda galimybė Azerbaidžanui efektyviau perduoti duomenų srautus į Nachičevanės eksklavą per Armėnijos telekomunikacijų tinklą.
Diplomatija ir infrastruktūros atkūrimas
Ekonominiai signalai siejami su aukšto lygio politiniais susitarimais. 2025 metų rugpjūčio 8 dieną Vašingtone vykusiame trišaliame susitikime, kuriame dalyvavo JAV prezidentas Donaldas Trumpas, Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas ir Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas, buvo įtvirtintas derybų rėmas dėl visapusiško taikos susitarimo.
Tuo pat metu abi valstybės kalba apie transporto jungčių atblokavimą ir infrastruktūros atkūrimą. Armėnijos 2026–2031 metų planavimo dokumentuose numatyta plėtoti komercinius ryšius ir pasirengti platesniam regioninių maršrutų atvėrimui, kai bus galutinai suderintos politinės sąlygos.
Normalizavimo procesas pamažu persikelia ir į visuomeninį lygmenį. Pilietinių iniciatyvų susitikimuose viešai pabrėžiama, kad nuoseklus dialogas ir kontaktai yra būtini, norint parengti visuomenes ilgesniam taikos etapui.
Ekspertai regione tokius procesus paprastai vertina kaip bandymą taiką paversti apčiuopiamais rezultatais: didesniu tranzitu, stabilesniais tiekimo keliais ir naujomis investicijų galimybėmis. Vis dėlto ilgalaikis efektas priklausys nuo praktinių susitarimų įgyvendinimo ir politinio pasitikėjimo, kurį dar teks nuolat tikrinti realiais sprendimais.
Leave a Reply