Vokietijos koncernas „Henkel“ dalį svarbiausių statybinės chemijos tyrimų Europoje vykdo ne didmiestyje, o Lenkijos Stąporkove. Čia veikia tarptautinis inovatyvių statybos technologijų centras, kuriame kuriami klijai, sandarikliai, dangos ir kitos medžiagos, vėliau taikomos įvairiose šalyse.
Centras išsiskiria tuo, kad orientuojasi ne tik į vietos rinkos sprendimus. Stąporkove kuriamos technologijos pritaikomos ir kituose regionuose, o pats padalinys laikomas vienu svarbiausių „Henkel“ struktūroje statybinės chemijos srityje Europoje.
Nuo gamyklos iki R&D centro
„Henkel“ istorija Stąporkove siekia ankstyvuosius 1990-uosius, kai mieste pradėjo veikti viena pirmųjų bendrovės gamyklų Lenkijoje. Vėliau šalia atsiradusi infrastruktūra, skirta darbuotojų apmokymams, tapo pagrindu tyrimų veiklai, kai įmonė daugiau mokymų perkėlė į praktines išvykas ir objektus.
Sprendimą kurti tyrimų centrą tokioje vietoje lėmė keli veiksniai: didelė regiono rinka, artumas gamybai ir galimybė greitai testuoti naujas formules realiomis sąlygomis. „Henkel“ atstovai yra pabrėžę, kad inovacijos tapo vienu svarbiausių augimo variklių, o nauji produktai sudaro reikšmingą pardavimų dalį.
Kodėl statybinė chemija auga
Statybinės chemijos paklausa Europoje pastaraisiais metais stipriai siejama su energinio efektyvumo reikalavimais, pastatų renovacija ir griežtėjančiais drėgmės bei ilgaamžiškumo standartais. Dėl to nuolat tobulinami šiltinimo sistemų sprendimai, hidroizoliacijos, fasadų dangos ir klijai, kurie turi atlaikyti tiek temperatūrų svyravimus, tiek didesnes apkrovas.
Ryškus pokytis matomas ir apdailoje: plytelės bei plokštės per pastarąjį dešimtmetį ženkliai didėjo, todėl klijų formulės turi užtikrinti sukibimą su sunkesnėmis ir didesnėmis dangomis. Tokie rinkos pokyčiai verčia laboratorijas greitai reaguoti, o gamintojams tampa svarbu turėti tyrimų bazę arčiau gamybos ir testavimo infrastruktūros.
Kaip gimsta sprendimai
Stąporkovo centre atliekami bandymai apima ne tik medžiagų sudėties kūrimą, bet ir jų elgsenos įvertinimą skirtingomis sąlygomis. Pavyzdžiui, tikrinama, kaip naujos fasadų dangos veikia lietui lyjant: per greitai nubėgantis vanduo gali nepašalinti nešvarumų, o per lėtai džiūstantis paviršius ilgiau išlieka drėgnas ir didina biologinės taršos riziką.
Taip pat vertinama, ar medžiagų modifikacijos nekeičia vidinės struktūros taip, kad ilgainiui prastėtų eksploatacinės savybės. Tokiems tyrimams taikomi mikroskopiniai ir pagreitinto senėjimo bandymai, leidžiantys per savaites ar mėnesius įvertinti, kaip produktas elgtųsi po kelerių metų veikiamas saulės, šalčio ir kritulių.
Skaičiais tai nėra didžiulis padalinys, tačiau jo svarbą lemia kompetencijos koncentracija ir tarptautinis pritaikomumas. Nedidelė specialistų komanda prisideda prie sprendimų, kurie vėliau tampa standartine praktika skirtingose rinkose, ypač ten, kur renovacijos ir energinio efektyvumo spaudimas auga sparčiausiai.
Dar vienas iššūkis, su kuriuo susiduria tokie centrai, yra kvalifikuotų darbuotojų pritraukimas už didmiesčių ribų. Vis dėlto Stąporkove akcentuojama galimybė augti moksliškai ir profesiškai, o tyrimų veikla siejama su doktorantūros darbais ir bendradarbiavimu su universitetais.
Leave a Reply