ES rengia hibridinių grėsmių protokolą: K. Kallas įspėja nedubliuoti NATO ir veikti greitai

ES ieško bendro atsako modelio

Europos Sąjungoje bręsta naujas atsako į hibridines grėsmes protokolas, kuris turėtų padėti valstybėms narėms greičiau koordinuoti veiksmus, kai fiksuojamas sabotažas, kibernetinės atakos ar kitos priešiškos operacijos. ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas pabrėžė, kad kuriamas mechanizmas privalo papildyti, o ne dubliuoti NATO procedūras.

Po Užsienio reikalų tarybos posėdžio Briuselyje ji teigė, kad dalis ministrų akcentavo būtinybę veikti išvien su Aljansu. Pasak K. Kallas, diskusija buvo pradinė, o darbas dėl protokolo bus tęsiamas artimiausiais mėnesiais.

„Daugelis pabrėžia, kad tai turi būti visiškai suderinta su NATO. Nekuriame nieko papildomo, bet tai turi veikti išvien“, – sakė K. Kallas.

Ką turėtų apimti protokolas?

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen idėją pristatė rugsėjo viduryje, kalbėdama apie vadinamąjį skubaus saugumo protokolą. Jis būtų naujos ES saugumo strategijos dalis, o šios strategijos paskelbimo laukiama iki metų pabaigos.

Politinis sumanymo pagrindas – sukurti aiškesnę tvarką, kaip ES institucijos ir valstybės narės dalijasi informacija, sutaria dėl situacijos vertinimo ir pasitelkia turimus instrumentus. Kalbama apie priemones, kurios padėtų reaguoti į veiksmus, esančius žemiau atviro karinio konflikto slenksčio.

U. von der Leyen tai apibūdino kaip Europos analogą NATO 4 straipsniui, kuris numato konsultacijas, kai sąjungininkė jaučia grėsmę savo teritoriniam vientisumui ar saugumui. Tačiau K. Kallas akcentavo, kad NATO konsultacijų mechanizmas pats savaime nėra veiksmų planas, o ES protokolas turėtų aiškiau apibrėžti galimus praktinius žingsnius.

Ukrainai – dar kartą priminta dėl oro gynybos

Posėdyje nuotoliu ES ministrus apie padėtį fronte informavo Ukrainos gynybos ministras Jevhenijus Chmara. K. Kallas teigimu, jis aiškiai nurodė, kad didžiausias Kyjivo prioritetas išlieka oro gynyba, ypač artėjant žiemos sezonui.

K. Kallas prieš posėdį buvo užsiminusi, kad valstybės narės ir sąjungininkai galėtų perduoti Ukrainai „Patriot“ perėmimo raketų iš savo atsargų. Vis dėlto po susitikimo ji pripažino, kad konkrečių naujų įsipareigojimų šį kartą neišgirsta.

„Deja, dėl perėmimo raketų šiandien nebuvo jokių naujų įsipareigojimų“, – sakė K. Kallas.

Diskusijos vyksta platesniame kontekste, kai oro gynybos sistemų ir perėmimo raketų paklausa išaugusi, o gamybos pajėgumai daugelyje šalių didinami ne taip greitai, kaip norėtų Ukraina ir ją remiantys partneriai. Dalis valstybių atsargiai vertina galimybę dalintis savo sandėliuose esančiomis atsargomis, argumentuodamos nacionalinio saugumo poreikiais.