Širdies ir bendros fizinės formos įvertinimui nebūtinai reikia sudėtingų tyrimų. Kardiologas Osmanas Nadžamas siūlo paprastą vienos minutės testą, kuriam pakanka laiptų, laikrodžio ir galimybės pasimatuoti pulsą.
Testo esmė yra ne tai, kiek intensyviai galite judėti, o tai, kaip greitai širdis atsistato po krūvio. Būtent pulso atsistatymo greitis medicinoje laikomas svarbiu rodikliu, siejamu su širdies ir kraujagyslių sistemos būkle.
Atliekant testą vieną minutę tolygiai lipkite laiptais aukštyn ir žemyn, stengdamiesi išlaikyti pastovų tempą. Kaip orientyras dažnai minimi maždaug 60–80 žingsnių per minutę, tačiau svarbiausia ne rekordas, o tolygumas ir saugumas.
Baigę iškart pasimatuokite pulsą, o tuomet pailsėkite vieną minutę ir pamatuokite dar kartą. Pasak kardiologo, idealu, jei per pirmąją poilsio minutę pulsas sumažėja bent 20 dūžių per minutę.
Greitai krentantis pulsas paprastai rodo geresnę širdies ir kvėpavimo sistemos būklę bei didesnį fizinį pasirengimą. Jei pulsas išlieka aukštas ir krenta lėtai, tai gali reikšti prastesnę ištvermę, lėtesnį atsistatymą po krūvio arba tai, kad pasirinktas tempas buvo per intensyvus.
Vis dėlto šis testas nėra medicininė diagnostika ir negali pakeisti gydytojo konsultacijos ar tyrimų. Rezultatams įtakos turi amžius, miegas, stresas, kofeinas, skysčių trūkumas, vartojami vaistai, taip pat rūkymas ir lėtinės ligos.
Atliekant testą svarbiausia saugumas. Jei pajutote galvos svaigimą, dusulį, krūtinės skausmą, neįprastą silpnumą ar širdies permušimus, pratimą būtina nutraukti ir, jei simptomai kartojasi, pasitarti su gydytoju.
Kitas greitas rodiklis namuose
Specialistai dažnai mini ir kitą paprastą vienos minutės bandymą, susijusį su bendra organizmo būkle, tai yra gebėjimą išlaikyti pusiausvyrą stovint ant vienos kojos. Pusiausvyra priklauso nuo raumenų jėgos, koordinacijos, regos ir vidinės ausies sistemos, todėl su amžiumi šis gebėjimas dažnai prastėja.
Orientaciniai rezultatai pagal amžių dažniausiai pateikiami tokie: 18–39 metų apie 43 sekundes, 40–49 metų apie 40 sekundžių, 50–59 metų apie 37 sekundes, 60–69 metų apie 30 sekundžių, 70–79 metų apie 18–19 sekundžių, o perkopus 80 metų dažnai pavyksta išstovėti kiek ilgiau nei 5 sekundes.
Didesni moksliniai tyrimai yra parodę, kad vidutiniame ir vyresniame amžiuje nesugebėjimas išstovėti ant vienos kojos 10 sekundžių gali būti siejamas su didesne rizika sveikatai per artimiausią dešimtmetį. Tai nereiškia, kad vien šis testas nulemia prognozę, tačiau jis gali būti signalas atkreipti dėmesį į fizinį aktyvumą ir sveikatos patikrą.
Stovėjimo ant vienos kojos testą rekomenduojama atlikti saugioje vietoje, geriausia, kai šalia yra atrama arba kitas žmogus. Rankos laikomos ant klubų, akys atmerktos, laikas skaičiuojamas nuo kojos pakėlimo momento ir baigiamas, kai pėda paliečia žemę arba rankos nuslysta nuo klubų.
Leave a Reply