Prėsko skonio ryžiai dažnai nėra prastų prieskonių ar per mažo druskos kiekio problema. Dažniausiai kaltas gaminimo būdas: krakmolas greitai prisigeria vandens, o dauguma aromatinių medžiagų iš prieskonių geriau atsiskleidžia riebaluose, o ne vandenyje.
Kai prieskoniai suberiami į jau verdantį vandenį, jų eteriniai junginiai ne visuomet „įsikabina“ į ryžių grūdą. Dalis aromato lieka paviršiuje, todėl ryžiai gali priminti sausą, dulkėtą prieskonių skonį, net jei jų naudota pakankamai.
Prieskoniams reikia riebalų
Ryžiai veikiau sugeria vandenį, nes taip brinksta krakmolas ir grūdai suminkštėja. Tačiau prieskonių aromatą kur kas geriau išneša riebalai, todėl vienas patikimiausių sprendimų yra prieskonius trumpai pakaitinti aliejuje, svieste ar lydytame svieste.
Praktikoje tai reiškia, kad pirmiausia keptuvėje ar puode įkaitinami riebalai, tada keliasdešimt sekundžių pakepinami prieskoniai, o tik po to dedami ryžiai. Taip aromatas pasiskirsto tolygiau, o skonis tampa gilesnis ir šiltesnis.
Pilavo principas ryžiams su charakteriu
Metodas, dažnai vadinamas pilavo principu, pradedamas nuo aromatinių ingredientų, pavyzdžiui, svogūnų ar česnakų, apkepimo. Tuomet suberiami sausi prieskoniai, kad karštyje atsiskleistų jų kvapas, o galiausiai įdedami sausi ryžiai ir kelias minutes pakepinami.
Toks trumpas ryžių apkepimas prieš pilant vandenį padeda kiekvieną grūdą plonai „padengti“ riebalais. Dėl to ryžiai rečiau sulimpa, įgauna lengvą riešutinę natą, o prieskonių skonis tampa tolygesnis.
Druska, skalavimas ir laikymas
Net ir geriausi prieskoniai nepadės, jei virimo vanduo bus per blankus. Ryžius verta virti pasūdytame skystyje, o druską dėti dar prieš suberiant ryžius, kad skonis patektų į grūdo vidų, o ne liktų tik paviršiuje.
Dar viena dažna klaida yra neskalauti ryžių. Nuplovus iki skaidraus vandens pašalinama dalis laisvo krakmolo, todėl ryžiai mažiau limpa, o skonis atrodo švaresnis ir ryškesnis.
Kalbant apie japoniškus įpročius, paplitęs mitas, kad ryžiai ten visada verdami tik vienam valgymui. Dažna praktika yra išvirti didesnį kiekį, o likutį laikyti ryžių viryklėje šilto palaikymo režimu, kad ryžiai neišdžiūtų ir išliktų purūs.
Jei ryžius reikia išsaugoti ilgiau, geriau juos ne dėti į šaldytuvą, o užšaldyti porcijomis. Šaldytuve krakmolas greičiau keičia struktūrą, todėl ryžiai tampa kietesni ir sausesni, o pašildžius praranda dalį malonios tekstūros.
Tradiciškai ryžiai pietų dėžutėse dažnai valgomi kambario temperatūros, o ne tiesiai iš šaldytuvo. Tam ypač tinka trumpagrūdžiai ryžiai, kurie natūraliai išlieka minkštesni ir mažiau išsausėja atvėsę.
Leave a Reply