Tatrų viršūnė uždaryta dėl reto auksinio erelio: draudimas galioja 40 metų, bet ar jis dar peri?

Vakarų Tatrų kalnuose esanti Kamenyarsky Vrch viršūnė, kylanti iki 1 829 metrų, jau kelis dešimtmečius išlieka uždaryta turistams. Draudimo priežastis nėra susijusi su maršruto sudėtingumu ar saugumo rizikomis – jis įvestas siekiant apsaugoti retą plėšrų paukštį, auksinį erelį.

Pasak Lenkijos Tatrų nacionalinio parko taikomos praktikos, pagrindinis tikslas tokiais ribojimais yra sumažinti žmogaus trikdymą perėjimo teritorijose. Nurodoma, kad takai į viršūnę buvo uždaryti 1988 metais, o vėliau ribojimai tik griežtėjo.

Dar XX amžiuje Kamenyarsky Vrch buvo populiari kryptis, į kurią vedė pažymėti maršrutai. Vienas ankstyviausių takų, kaip minima regiono turistinėje istorijoje, buvo įrengtas dar 1892 metais, o laikui bėgant atsirado ir daugiau kelių, kuriais reguliariai naudodavosi keliautojai.

Situacija pasikeitė, kai gamtosaugininkai pradėjo fiksuoti, kad žmonių srautai šalia lizdaviečių daro poveikį plėšriesiems paukščiams. Auksiniai ereliai, ypač perėjimo metu, jautriai reaguoja į trikdymą ir gali palikti lizdus, o tai didina riziką jaunikliams neišgyventi.

Nuo 2000 metų į viršūnę, kaip skelbiama, nebeleidžiami net speleologai ir mokslininkai. Toks sprendimas rodo, kad teritorija vertinama kaip ypač jautri, o prioritetu laikomas maksimalus ramybės režimas, net jei tai riboja mokslinius stebėjimus.

Kas žinoma apie auksinį erelį

Auksinis erelis yra vienas didžiausių Europos plėšriųjų paukščių, o jo sparnų mostas gali viršyti 2 metrus. Ši rūšis aptinkama kalnuotose vietovėse, įskaitant Karpatų regioną ir Tatrus, kur jai svarbios plačios medžioklės teritorijos bei mažai trikdomos perėjimo vietos.

Kalnuose ereliai dažnai renkasi uolų atbrailas ir sienas, o medžioja atvirose pievose ir šlaituose. Specialistai pabrėžia, kad net trumpalaikis žmonių pasirodymas arti lizdo gali pakeisti paukščių elgseną, ypač pavasarį ir vasaros pradžioje.

Vis dėlto iki šiol nėra aiškiai patvirtinta, ar auksinis erelis šiuo metu peri būtent Kamenyarsky Vrch viršūnės apylinkėse, ar yra pasitraukęs į kitas Vakarų Tatrų vietas. Tokia nežinomybė neretai lydį griežtas apsaugos zonas, kai tikslūs lizdaviečių duomenys neviešinami siekiant išvengti papildomo žmonių dėmesio.