NASA toliau neatsisako „Boeing“ sukurto pilotuojamo erdvėlaivio „Starliner“, nors pirmoji bandomoji įgulos misija sukėlė rimtų klausimų dėl patikimumo. Agentūra teigia, kad programos tikslas išlieka tas pats – turėti dvi nepriklausomas JAV įgulos transporto sistemas skrydžiams į Tarptautinę kosminę stotį.
„SpaceX“ kapsulė „Crew Dragon“ įgulas į TKS skraidina reguliariai, o „Starliner“ kelias buvo gerokai sudėtingesnis. Po 2024 metų įgulos bandomojo skrydžio NASA ir „Boeing“ vykdė išsamų incidentų vertinimą bei pradėjo techninių pakeitimų paketą, skirtą sumažinti pasikartojančių gedimų riziką.
Kas nutiko per CFT misiją?
Per įgulos bandomąją misiją CFT buvo fiksuojami helio nuotėkiai, o vienas iš aptariamų veiksnių siejamas su vožtuvų darbu ir medžiagų savybių pokyčiais kontaktuojant su oksidatoriumi. Helis tokiose sistemose naudojamas, pavyzdžiui, slėgio palaikymui, todėl net ir nedideli nuokrypiai vertinami labai atsargiai.
NASA ir „Boeing“ viešai nurodė, kad korekcijos apėmė tiek komponentų parinkimą, tiek sandarinimo sprendimus, kai kuriais atvejais koreguojant detalių tolerancijas. Tikslas yra padidinti sistemos atsparumą ilgesniems skrydžio profiliams ir sumažinti jautrumą eksploatacinėms apkrovoms.
„Supratome, kad turime rinktis sandariklius iš viršutinės tolerancijų ribos, o „Boeing“ jau įdiegė šiuos pakeitimus „Starliner-1“ aparate“, – sakė NASA atstovė Dana Weigel.
Kada vėl skris žmonės?
Nors techniniai patobulinimai jau įvardijami kaip įgyvendinti, greito sugrįžimo į pilotuojamus skrydžius NASA nežada. Agentūros vertinimu, kitas „Starliner“ skrydis su įgula realiausiai galėtų įvykti ne anksčiau kaip 2028 metais, nes iki tol numatomi papildomi bandymai, sertifikavimo darbai ir saugos analizė.
NASA akcentuoja, kad pilotuojamuose skrydžiuose tolerancija neapibrėžtumui yra minimali, todėl sprendimai bus priimami tik po įrodymų, kad gedimų grandinė suvaldyta. Taip pat viešojoje erdvėje minima ir galimybė, kad programai gali reikėti pokyčių ne tik kapsulėje, bet ir jos paleidimo architektūroje, įskaitant nešėją.
Kodėl NASA vis tiek laiko „Starliner“?
Dviejų tiekėjų modelis NASA yra strategiškai svarbus: jis mažina priklausomybę nuo vieno sprendimo, suteikia daugiau lankstumo planuojant įgulos rotacijas ir riboja riziką, jei viena sistema laikinai negali skristi. Tai ypač aktualu, kai TKS eksploatavimo grafikai ir tarptautiniai įsipareigojimai reikalauja stabilaus skrydžių ritmo.
Po CFT misijos astronautai Barry Wilmore ir Sunita Williams TKS praleido gerokai ilgiau, nei planuota, o kapsulė į Žemę buvo grąžinta be įgulos. NASA pabrėžė, kad tokie sprendimai priimami pirmiausia remiantis sauga, net jei tai reiškia ilgus programos grafiko pakeitimus ir papildomas patikras.
Leave a Reply