Europos vyno ir stipriųjų gėrimų sektorius vėl atsidūrė JAV ir Europos Sąjungos prekybinių ginčų centre. JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė svarstantis įvesti 200 proc. muitą Prancūzijos vynui ir šampanui, jei Paryžius nepritars jo siūlomai Gazos „Taikos tarybai“.
Europos gamintojai pabrėžia, kad tokie pareiškimai yra ne vien apie gėrimų pramonę. Pasak jų, tai geopolitinis spaudimas, galintis sukelti grandininį poveikį eksportui, investicijoms ir kainoms tiek JAV, tiek Europoje.
„Tai geopolitiniai klausimai, kurie peržengia vyno ir stipriųjų gėrimų sektoriaus interesus“, – teigiama Prancūzijos vyno ir stipriųjų gėrimų eksportuotojų federacijos FEVS pareiškime.
FEVS taip pat akcentuoja, kad prekybos politika yra išimtinė Europos Sąjungos kompetencija, todėl reakcija turėtų būti koordinuota Briuselyje. Pramonės atstovai ragina ES kalbėti vienu balsu ir derėtis dėl sprendimų, kurie apsaugotų eksportuotojus nuo staigių tarifų šuolių.
JAV išlieka svarbiausia Europos vyno ir stipriųjų gėrimų eksporto rinka, todėl bet koks papildomas muito didinimas smogtų ne tik didiesiems gamintojams, bet ir mažesniems ūkiams. Ekspertai primena, kad tarifai dažniausiai didina kainas vartotojams, o verslui reiškia neapibrėžtumą dėl užsakymų ir logistikos.
Viltis dėl proveržio Davose
Prancūzijos gamintojai šią savaitę daug vilčių sieja su Pasaulio ekonomikos forumu Davose, kur planuojami JAV, Prancūzijos ir Europos politikų pokalbiai. Sektorius tikisi, kad aukšto lygio kontaktai padės sumažinti įtampą ir užkirsti kelią naujam tarifų etapui.
„Šiuos JAV prezidento pareiškimus reikia vertinti rimtai, bet su ramybe“, – sakė FEVS prezidentas Gabrielis Picardas.
Europos vyno kompanijų komiteto generalinis sekretorius Ignacio Sánchez Recarte pabrėžia, kad vynas yra išskirtinis, su regionais ir kilmės nuorodomis siejamas produktas, todėl dažnai tampa simboliniu taikiniu politiniuose ginčuose. Jo teigimu, vyno tema JAV ir ES santykiuose kartojasi todėl, kad tai lengvai atpažįstama ir ekonomiškai reikšminga kategorija.
Kas jau padaryta ir ką rodo statistika
Pastaraisiais metais ES ir JAV buvo pasiekusios susitarimų, kurie įtvirtino 15 proc. JAV tarifą daliai Europos prekių, o vynui ir stipriesiems gėrimams išimčių užsitikrinti nepavyko. Europos Komisija siekė specialaus režimo, tačiau sektorius liko bendrojo tarifo rėmuose.
Pramonės atstovai atkreipia dėmesį, kad eksporto dinamika tapo nepastovi: dalis JAV įmonių didino atsargas prieš galimus papildomus muitus, tačiau vėliau rodikliai ėmė prastėti. Eurostato duomenys rodo, kad ES stipriųjų gėrimų eksportas 2025 metų rugpjūčio–lapkričio mėnesiais, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2024 metais, sumažėjo 25 proc.
Įmonės perspėja, kad 200 proc. tarifas būtų išskirtinai agresyvus žingsnis, galintis praktiškai sustabdyti dalies produktų konkurencingumą JAV rinkoje. Tokiu atveju nuostoliai tikėtini ne tik gamintojams, bet ir importuotojams bei restoranų sektoriui, o vartotojams tai reikštų ryškiai didesnes kainas arba siauresnį pasirinkimą.
Kaip gali reaguoti Europos Sąjunga
Europos vyno ir stipriųjų gėrimų asociacijos ragina sprendimus priimti europiniu lygiu, nes pavienės valstybės narės tarifų politikoje turi ribotas galimybes. Tikėtina, kad diskusijose bus svarstomi tiek diplomatiniai kanalai, tiek galimi atsakomieji prekybos instrumentai, jei grasinimai virstų realiais sprendimais.
Tuo pat metu sektorius siekia išvengti eskalacijos, nes ilgalaikė tarifų spiralė paprastai baigiasi prekybos mažėjimu abiejose Atlanto pusėse. Gamintojai tikisi, kad artimiausios savaitės parodys, ar įtampą pavyks suvaldyti derybomis, ar Europa turės ruoštis naujam spaudimo etapui.
Leave a Reply