Topinambas, dar vadinamas gumbiniu saulėgrąžu, į turgus dažniau sugrįžta rudenį ir žiemą, kai šakniavaisių pasirinkimas tampa platesnis. Jo skonis švelniai riešutinis, kiek salstelėjęs, o tekstūra primena bulvės ir artišoko derinį.
Ši daržovė pastaraisiais metais vėl atrandama ir namų virtuvėje, ir restoranuose, nes tinka tiek kasdieniams patiekalams, tiek modernesniems deriniams. Iš topinambo gaminami kremai, sriubos, traškučiai, jis kepamas orkaitėje ar dedamas į salotas.
Renkantis svarbiausia įvertinti gumbus: jie turėtų būti kieti, sunkūs, be minkštų dėmių ar drėgnų pažeidimų. Mažesni gumbai dažnai būna patogesni, nes turi mažiau įdubimų, kuriuose kaupiasi žemės.
Topinambo odelelė plona ir valgoma, todėl daugeliu atvejų jos nulupti nereikia. Pakanka gumbus gerai nušveisti šepetėliu po tekančiu vandeniu, ypač įdubimuose, o tai ypač patogu, kai planuojate kepti orkaitėje.
Jei siekiate itin švelnios tekstūros, pavyzdžiui, gamindami glotnų kremą ar tyrelę, gumbus verta nulupti peiliuku arba skustuku. Nuluptus gabalėlius pravartu iškart dėti į šaltą vandenį su trupučiu citrinos sulčių, kad minkštimas nepatamsėtų.
Mitybos požiūriu topinambas vertinamas dėl inulino, kuris yra tirpios skaidulos rūšis. Ji gali būti naudinga žarnyno mikrobiotai ir padeda išvengti staigių gliukozės šuolių, tačiau didesnės porcijos kai kuriems žmonėms gali sukelti pilvo pūtimą.
Lengviausias būdas pradėti pažintį su topinambu yra kepimas: daržovė suminkštėja, lengvai karamelizuojasi ir įgauna ryškesnį skonį. Keptas topinambas tinka prie mėsos, žuvies, kiaušinių, taip pat gali būti valgomas vienas su jogurtiniu ar česnakiniu padažu.
Tyrei ar kreminei sriubai gumbus verta supjaustyti panašaus dydžio gabalėliais ir virti vandenyje arba sultinyje iki minkštumo. Tuomet pakanka sutrinti su sviestu, grietinėle ar alyvuogių aliejumi, o skonį paryškina deriniai su keptu obuoliu, poru ar kriauše.
Leave a Reply