Per 10 metų visos biržos turės pereiti prie viešos blokų grandinės infrastruktūros, teigia „Hyperliquid“

Written by

in

Biržoms per artimiausią dešimtmetį teks integruoti viešos blokų grandinės infrastruktūrą, jei jos nori išlikti konkurencingos, teigia „Hyperliquid“ Politikos centro vadovas Jake Chervinsky. Jo vertinimu, tai palies ir kriptovaliutų platformas, ir tradicines rinkas, tokias kaip ICE ar CME.

Kalbėdamas konferencijoje Singapūre, jis pabrėžė, kad „Hyperliquid“ jo akimis nėra birža įprasta prasme. Tai technologinė infrastruktūra, kurią gali naudoti skirtingi rinkos dalyviai, įskaitant veikiančius Jungtinėse Valstijose.

Infrastruktūra, o ne dar viena birža

Chervinsky lygino viešas blokų grandines su tokiais tinklais kaip „Bitcoin“, „Ethereum“ ar „Solana“ ir aiškino, kad pati technologija neturi priežasties registruotis kaip birža. Esminė mintis ta, kad biržos gali veikti viename sluoksnyje, o atsiskaitymų ir prekybos įrašų logika persikelia į žemiau esantį infrastruktūros sluoksnį.

Pasak jo, „Hyperliquid“ netaiko savo strategijos kaip tiesioginės konkurencijos tokiems vardams kaip „Coinbase“ ar CME. Vietoje to jis siūlomas kaip pagrindas, kuris leistų pagerinti produktus: padidinti greitį, sumažinti kaštus ir suteikti daugiau skaidrumo.

Kodėl reguliavimas tampa lemiamas?

Chervinsky teigė, kad „onchain“ rinkoms vien technologijos nepakanka, jos turi patekti į JAV reguliacinį perimetrą. Jo vertinimu, tai gali įvykti artimiausiu metu, nes reguliuotojai esą ieško būdų, kaip tokius modelius įdiegti metodiškai ir atsargiai.

„Neabejoju, kad reguliuotojai labai intensyviai dirba, kad „onchain“ rinkos ateitų į Jungtines Valstijas. Tai daroma apgalvotai ir atsargiai, nes tai nėra paprasta“, – sakė Jake Chervinsky.

Jo argumentas remiasi tuo, kad viešas, bendrai matomas registras gali sustiprinti rinkos atsparumą ir kontrolę, o decentralizuota architektūra sumažina vieno gedimo taško riziką. Tuo pat metu jis pripažino, kad tokiai integracijai reikia aiškių taisyklių, atsakomybių ir priežiūros mechanizmų.

Perpetual sandoriai ir ginčas dėl klasifikavimo

Interviu kontekste minėtas ir reguliuojamų neterminuotų ateities sandorių, dažnai vadinamų perpetual, plėtros klausimas. Chervinsky nurodė, kad kitas etapas galėtų būti tokių produktų pritaikymas platesniam bazinių aktyvų ratui, įskaitant energijos išteklius, metalus ar žemės ūkio žaliavas.

Jis taip pat komentavo CME Group ginčą su JAV Prekių ateities sandorių komisija, kuriame keliama produktų klasifikavimo dilema, ar tokie instrumentai turėtų būti laikomi ateities sandoriais, ar apsikeitimo sandoriais. Chervinsky teigimu, tikimybė laimėti bylą yra nedidelė, o konfliktas gali būti labiau susijęs su bandymu sulėtinti pokyčius nei su realia vartotojų apsauga.

„Jeigu pasirenki nekonkuruoti, negali skųstis konkurencija, iš kurios pats sąmoningai pasitrauki“, – sakė Jake Chervinsky.

Jo vertinimu, neterminuoti sandoriai nebūtinai „atimtų“ apimtis iš tradicinių terminuotų instrumentų, nes tai gali būti atskira rinka su kitu dalyvių profiliu. Tuo pat metu jis atmetė aiškinimą, kad kai kurie 24 valandas per parą prekybos planai stringa vien dėl personalo, ir siejo tai su realios paklausos įsivertinimu.

Chervinsky prognozė iš esmės žymi platesnę kryptį: rinkos infrastruktūros modernizavimą, kai vieša blokų grandinė tampa techniniu pagrindu, o tradicinės institucijos prisitaiko prie naujo greičio, skaidrumo ir priežiūros standartų.

Comments

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *