Gripo sezonas startuoja anksčiau: specialistai įspėja dėl pakitusio A(H3N2) varianto

Kas keičiasi naujame sezone?

Ruduo tradiciškai žymi kvėpavimo takų infekcijų suaktyvėjimą, o kartu prasideda ir sezoninės gripo vakcinacijos etapas. Nors didžiausias sergamumas gripu dažniausiai fiksuojamas žiemą, pirmieji atvejai ir protrūkiai įprastai ima ryškėti dar rudenį.

2026 metų spalio 1 dieną Lenkijos vyriausiasis sanitarijos inspektorius dr. Pawełas Grzesiowskis atkreipė dėmesį, kad epidemiologinė situacija keičiasi, o virusai plinta nevienodai skirtinguose regionuose. Pasak jo, ankstesnis pasirengimas sezonui padeda sumažinti hospitalizacijų ir komplikacijų riziką.

„Gripo virusai kasmet kinta, todėl negalime remtis vien ankstesnių sezonų patirtimi“, – sakė dr. Pawełas Grzesiowskis.

Pakito virusas, bet simptomai tie patys

Pasaulio sveikatos organizacija pastaraisiais sezonais atidžiau stebi gripo A(H3N2) atmainas, įskaitant ir vadinamąją K pogrupio kryptį, apie kurią buvo pranešta 2025 metų vasarą. Tokie genetiniai pokyčiai gali lemti spartesnį plitimą arba mažesnį anksčiau susiformavusio imuniteto veiksmingumą.

Vis dėlto vien viruso „pasikeitimas“ savaime nereiškia, kad liga bus sunkesnė. Turimi stebėsenos duomenys tarptautiniu mastu paprastai vertinami atsargiai, o ligos sunkumas priklauso ir nuo amžiaus, gretutinių ligų, skiepijimo bei to, kaip greitai pradedamas gydymas rizikos grupėms.

Gripo simptomai iš esmės išlieka panašūs ir dažniausiai prasideda staiga: pakyla temperatūra, atsiranda šaltkrėtis, raumenų ir galvos skausmai, bendras silpnumas. Taip pat gali varginti sausas kosulys, gerklės skausmas, sloga, o kai kuriems žmonėms pasireiškia ir virškinimo sutrikimai.

Ne visiems sergantiesiems pasireiškia visi požymiai, o vyresniems žmonėms gripas kartais gali vykti ir be labai aukštos temperatūros. Specialistai pabrėžia, kad vien pagal simptomus patikimai atskirti gripo nuo COVID-19 ar kitų ūminių kvėpavimo takų infekcijų dažnai neįmanoma.

Skiepai ir apsauga: ką svarbu žinoti

Sezoninės gripo vakcinos kasmet atnaujinamos pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, atsižvelgiant į pasaulinę virusų cirkuliaciją. 2026–2027 metų sezonui vakcinos sudėtis orientuota į apsaugą nuo gripo A(H1N1), A(H3N2) ir B tipo viruso iš Victoria linijos.

Skiepijimas neužtikrina, kad žmogus tikrai nesusirgs, tačiau reikšmingai sumažina sunkios eigos, komplikacijų ir hospitalizacijos tikimybę. Tai ypač aktualu vyresniems žmonėms, nėščiosioms, mažiems vaikams ir sergantiems lėtinėmis širdies, plaučių ligomis ar turintiems imuniteto sutrikimų.

Medikai primena, kad imunitetas po skiepo susiformuoja ne iš karto, dažniausiai per maždaug dvi savaites, todėl delsti iki didžiausio sergamumo piko nėra naudinga. Tačiau pasiskiepyti galima ir vėliau, nes vakcinacija rekomenduojama viso sezono metu.

Gripas pavojingas ne vien kelioms dienoms iš lovos išguldančiais simptomais. Jis gali komplikuotis plaučių uždegimu, paūminti lėtines ligas, retesniais atvejais sukelti širdies raumens uždegimą ar neurologines komplikacijas.

Įtariant gripą rizikos grupėse itin svarbus greitas kontaktas su gydytoju, nes antivirusiniai vaistai veiksmingiausi, kai pradedami vartoti per pirmąsias 48 valandas nuo simptomų pradžios. Dusulys, stiprus krūtinės skausmas ar sąmonės sutrikimai laikomi signalais nedelsiant kreiptis skubios pagalbos.

Be skiepų, sezonui pasiruošti padeda ir kasdienės priemonės: rankų higiena, patalpų vėdinimas, sergant likimas namuose bei kontaktų ribojimas. Šios priemonės mažina plitimą ne tik gripo, bet ir kitų kvėpavimo takų virusų.