Mokytojų algos: skirtumai milžiniški
Europoje mokytojų atlyginimai skiriasi kelis kartus, o vien nominalūs skaičiai dažnai klaidina. Naujausioje OECD ataskaitoje „Education at a Glance 2026“ lyginamos 28 švietimo sistemos, pateikiant 2025 metų duomenis.
OECD skaičiuoja metines vidutines viso etato 25–64 metų mokytojų pajamas prieš mokesčius. Į jas įtraukiamas bazinis atlygis, priedai, premijos, apmokėjimas už atostogas ir kiti su darbu susiję mokėjimai.
Pagal šiuos duomenis pradinių klasių mokytojų metiniai atlyginimai 2025 metais svyravo nuo 18 669 eurų Turkijoje iki 74 086 eurų Danijoje. Tarp geriausiai apmokamų taip pat atsidūrė Islandija, Airija, Vokietija ir Austrija.
Didžiosios ekonomikos: Vokietija pirma
Lyginant didžiąsias Europos ekonomikas, ryškiausiai išsiskiria Vokietija, kur mokytojų atlyginimai yra didžiausi. Jungtinės Karalystės regionuose pateikiami rodikliai taip pat aukšti ir daug kur viršija 50 000 eurų per metus.
Prancūzijoje mokytojų metinis atlyginimas siekia apie 41 968 eurus, o Italijoje jis vienas mažiausių tarp didžiųjų ekonomikų ir sudaro apie 32 100 eurų. Ispanijos duomenų šiame palyginime nepateikta.
Dalis šalių lieka gerokai žemiau 25 000 eurų ribos, tarp jų minimos Čekija, Vengrija, Slovakija, Rumunija, Latvija, Graikija ir Turkija. Tai, pasak ekspertų, didina riziką pritrūkti mokytojų, ypač regionuose.
Ką keičia pragyvenimo kaina?
Nominalus atlyginimas neatskleidžia, kiek iš tiesų galima nusipirkti, todėl vis dažniau vertinama perkamoji galia. Euronews perskaičiavo OECD duomenis pagal Eurostato perkamosios galios paritetus, kad būtų galima palyginti šalis atsižvelgiant į kainų lygį.
Pagal perkamąją galią pradinių klasių mokytojai daugiausia gali įsigyti Vokietijoje, o mažiausiai – Graikijoje. Ši perspektyva parodo, kad vien didelis nominalus atlygis dar negarantuoja didesnio realaus pragyvenimo lygio.
Europos švietimo darbdavių federacijos atstovas Danielis Wisniewski pabrėžia, kad skirtumai išlieka net pakoregavus dėl kainų. Tam įtakos turi nacionalinės atlygio politikos, kvalifikaciniai reikalavimai, karjeros laiptai ir alternatyvios galimybės rinkoje.
„Dideli mokytojų atlyginimų skirtumai atspindi ne vien kainų lygį: svarbios ir šalies pajamos, karjeros struktūra, kvalifikacijos bei mokesčių ir išmokų sistema“, – sakė Danielis Wisniewski.
Kitas svarbus pjūvis – ugdymo pakopa: vyresniųjų klasių mokytojai daugelyje šalių uždirba daugiau nei pradinių klasių pedagogai. OECD duomenimis, išimtys minimos Turkijoje ir Šiaurės Airijoje, o Lietuvoje ir Estijoje atlygis abiem pakopoms nurodomas vienodas.
Kodėl Europa nerimauja dėl mokytojų trūkumo?
Atlyginimai tapo viena pagrindinių priežasčių, kodėl dalyje Europos valstybių vis sunkiau pritraukti ir išlaikyti mokytojus. OECD analizė rodo, kad mokytojų pajamos dažnai atsilieka nuo panašaus išsilavinimo darbuotojų atlygio, todėl profesija praranda konkurencingumą.
Europos kontekste tai siejama ir su demografinėmis tendencijomis: senstančiu pedagogų korpusu bei lėtesniu naujų specialistų atėjimu. Augant darbo krūviui ir administraciniams reikalavimams, vienkartiniai priedai ne visuomet kompensuoja ilgalaikį atotrūkį nuo kitų sektorių.
Ekspertai pabrėžia, kad sprendimai dažniausiai remiasi keliais ramsčiais: aiškiomis karjeros pakopomis, konkurencingais baziniais atlyginimais, papildomomis garantijomis ir geresnėmis darbo sąlygomis mokyklose. Kitu atveju mokytojų trūkumas gali tapti ilgalaike problema net ir ekonomiškai stipriose valstybėse.
Leave a Reply