Christopherio Nolano kino adaptacija „Odisėja“ šiemet iš naujo įžiebė seną akademinį klausimą: kur iš tiesų gimė ir buvo sukurti garsiausi Homero epai. Dėmesio centre atsidūrė Turkijos Egėjo pakrantėje esantis Izmiras, senovėje vadintas Smyrna.
Archeologė prof. Aylin Ümit Erdem, dirbanti Egėjo universitete, teigia, kad masinis susidomėjimas filmu suteikia progą grįžti prie faktų. Pasak jos, svarbiausi argumentai slypi ne legendose, o kalbos ir istorinio konteksto detalėse.
„Vertindami Homerą, kalbame apie „Iliados“ ir „Odisėjos“ autoriumi laikomą poetą, o jo kilmės klausimas iki šiol kelia diskusijų“, – sakė prof. Aylin Ümit Erdem.
Mokslininkai seniai ginčijasi, kaip poetas, gyvenęs maždaug VIII amžiuje prieš Kristų, galėjo taip vaizdžiai aprašyti Trojos karą, kuris, manoma, vyko keliais šimtmečiais anksčiau. Vieni tai aiškina ilga ir nuoseklia žodine tradicija, kiti epus laiko skirtingų dainių pasakojimų junginiu.
Kas sieja Homerą su Smyrna
Prof. Erdem pabrėžia, kad daugelis antikos autorių Homerą tiesiogiai siejo su Smyrna. Tarp minimų šaltinių yra istorikas Herodotas ir geografas Strabonas, o tai, anot archeologės, sustiprino Izmiro kaip vieno realiausių kandidatų poziciją.
Dar vienas argumentų blokas remiasi pačių epų kalba. „Iliada“ ir „Odisėja“ daugiausia parašytos jonėnų tarme, tačiau jose gausu ir eolėnų žodyno bei archajiškų formų, kurios rodo kelių regioninių tradicijų susiliejimą.
Archeologės aiškinimu, VIII amžiuje prieš Kristų Smyrna, lokalizuojama Bayraklı Höyük vietovėje, buvo ribinėje zonoje tarp eolėnų šiaurėje ir jonėnų pietuose. Toks kultūrinis ir kalbinis sandūris, jos manymu, galėjo natūraliai suformuoti mišrią epų kalbinę terpę.
„Geografiškai Bayraklı Höyük buvo ant ribos tarp eolėnų ir jonėnų regionų, todėl čia kūręs dainius galėjo naudoti abiejų tarmių žodyną“, – sakė prof. Aylin Ümit Erdem.
Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad tai buvo vienas ryškiausių įtvirtintų urbanistinių centrų Izmiro baseine tuo laikotarpiu. Dėl to, kalbant apie realistišką gyvenamąją aplinką, Smyrna dažnai vertinama kaip logiškas kandidatas.
Kodėl įrodymų vis dar trūksta
Nors istoriniai ir lingvistiniai argumentai dažnai grąžina prie Izmiro, tiesioginio archeologinio įrodymo kol kas nėra. Prof. Erdem pabrėžia skirtį tarp vėlesnių laikų pagarbos Homerui ir realių, jo gyvenimo meto radinių.
„Turime pasakyti aiškiai: kol kas nėra tiesioginių, konkrečių archeologinių įrodymų, kad Homeras gyveno Smyrnoje“, – sakė prof. Aylin Ümit Erdem.
Pasak jos, Bayraklı teritorijoje dar nėra rasta VIII amžiaus prieš Kristų radinių su Homero vardu, o tai iš dalies siejama su tuo, kad giliausi ankstyvieji kultūriniai sluoksniai nėra plačiai atidengti. Tokiems tyrimams reikia laiko, finansavimo ir didelės apimties kasinėjimų.
Tuo pat metu išlikę vėlesni artefaktai rodo, kaip Homeras buvo „įsisavintas“ miestų ir bendruomenių. Minimos helenistinio laikotarpio monetos, kaldintos Smyrnoje su Homero atvaizdu, taip pat kulto tradicijos regione, tačiau tai labiau liudija vėlesnį miesto prestižo kūrimą, o ne paties poeto biografiją.
Izmiro apylinkėse gyva ir kita populiari versija, kurią ypač mėgsta vietos entuziastai: Bornovos slėnyje esanti ola, kurioje esą Homeras kūrė savo eiles. Tokios vietos dažnai tampa kultūrinio turizmo traukos taškais, tačiau mokslininkai ragina legendas vertinti atsargiai.
Vietos pareigūnai ir tyrėjai viešai pabrėžia Homero reikšmę regiono tapatybei, tačiau akademinė bendruomenė laikosi nuostatos, kad galutinį atsakymą gali priartinti tik nauji kasinėjimai. Kol kas klausimas, kur gimė ir kūrė Homeras, išlieka atviras, o Izmiras toliau stiprina savo pozicijas diskusijoje.
Leave a Reply