Pastarosiomis savaitėmis „Starlink“ palydovinio ryšio infrastruktūra, svarbi tiek civiliams, tiek Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, tapo išpuolių taikiniu Vidurio Europoje. Lygiagrečiai fiksuoti ir techniniai ribojimai, kurie tiesiogiai paveikė dalį Ukrainos karinių operacijų.
Spalio 12 dieną netoli Sofijos, uždaroje telekomunikacijų operatoriaus „Vivacom“ teritorijoje, padegta 11 iš 17 „Starlink“ antenų. Apie incidentą viešai pranešė opozicijos parlamentaras Ivaylo Mirchev, teigęs, kad galėjo veikti du užsimaskavę asmenys, o motyvas galimai susijęs su sabotažu.
Praėjus dviem dienoms, Bulgarijos valdžia patvirtino patį padegimo faktą ir nurodė, kad atliekamas intensyvus tyrimas, bendradarbiaujant su partnerių tarnybomis. Oficialiai konkreti atsakomybė viešai nepriskirta, tačiau po incidento buvo sustiprintos panašių objektų apsaugos priemonės.
Panašaus pobūdžio gaisras užfiksuotas ir Lenkijoje, rugsėjo 23 dieną, „Starlink“ ryšio stotyje Wola Krobowska vietovėje, maždaug 50 kilometrų į pietus nuo Varšuvos. Pranešta, kad apgadinta elektros tiekimo įranga ir generatorius, o objektas buvo naudojamas ir interneto srautams, einantiems per Lenkiją, įskaitant ryšį, svarbų Ukrainai.
Lenkijos valdžia šį atvejį viešai siejo su hibridinėmis grėsmėmis ir įvardijo tikėtiną sabotažo scenarijų. Vėliau, remiantis Lenkijos saugumo institucijų prašymu, Vokietijoje sulaikyti du Turkijos piliečiai, įtariami tiesioginiu padegimu, o tyrėjai nurodė turintys vaizdo įrašų bei kriminalistinių pėdsakų.
Tuo pat metu Ukrainoje kilo papildomas iššūkis dėl „SpaceX“ įvesto ryšio apribojimo kariniam paketui „Starshield“. Naktį iš spalio 13 į 14 dieną daliai terminalų pradėtas taikyti greičio slenkstis, po kurio ryšys nutraukiamas, o apie pokytį Ukraina, kaip skelbiama, nebuvo informuota iš anksto.
Ukrainos šaltinių teigimu, praktikoje ryšio sutrikimai pasireiškė jau važiuojant apie 110–120 kilometrų per valandą greičiu, o ribojimo riba siejama su maždaug 160 kilometrų per valandą slenksčiu. Tai galėjo sutrikdyti dalį bepiločių sistemų užduočių, logistinius maršrutus, žvalgybą ir stabilų duomenų perdavimą judančiose platformose.
Ukrainos pareigūnai ir ryšio technologijų bendruomenės atstovai viešai patvirtino problemą, o Gynybos ministerija nurodė palaikanti kontaktą su JAV partneriais, „SpaceX“ ir NATO, siekiant išsiaiškinti priežastis ir grąžinti pilną funkcionalumą. Taip pat akcentuota, kad standartiniai civiliniai „Starlink“ terminalai, kaip pranešama, veikė be analogiškų trikdžių.
Šie įvykiai paryškina dvi tendencijas, kurios vis dažniau minimos Europos saugumo diskusijose: kritinės ryšių infrastruktūros pažeidžiamumą ir priklausomybę nuo komercinių technologijų kare. Kai ryšys tampa pagrindiniu mūšio lauko resursu, net lokalaus masto sabotažas ar programinis ribojimas gali sukelti neproporcingai didelį operacinį efektą.
Tyrimai Bulgarijoje ir Lenkijoje tęsiami, o viešai pateikiamos detalės kol kas fragmentiškos. Vis dėlto sutapimas laike tarp padegimų ir techninių apribojimų iš naujo kelia klausimą, kaip valstybės turėtų užtikrinti tokios infrastruktūros apsaugą ir kokių garantijų gali tikėtis ją naudojantys partneriai.
„Tai priminimas, kad šiuolaikiniame konflikte ryšio grandinės silpniausia grandis gali tapti lemiamu faktoriumi“, – viešai komentuodami situaciją akcentavo Ukrainos pusės atstovai.
Leave a Reply