Ukrainos ginkluotosios pajėgos pranešama smogė sparnuotąja raketa R-360 „Neptun“ į Borisoglebsko karinį aerodromą Voronežo srityje. Šis objektas yra šimtai kilometrų nuo Ukrainos sienos ir, remiantis viešai skelbiama informacija, buvo naudojamas modernių Su-34 orlaivių bazavimui bei parengimui.
Socialiniuose tinkluose ir atviruose šaltiniuose po atakos ėmė plisti vaizdai, kuriuose matyti gaisrai ir apgadinta infrastruktūra. Skirtingi karo stebėtojai teigia, kad ant žemės galėjo būti sunaikinti keli orlaiviai, dar keli smarkiai apgadinti, tačiau tikslaus patvirtinto skaičiaus iš nepriklausomų institucijų pateikta nebuvo.
Smūgis giliai Rusijos teritorijoje
Tokie smūgiai, jei informacija pasitvirtina, rodo didėjantį Ukrainos gebėjimą pasiekti taikinius Rusijos gilumoje ir trikdyti logistiką bei aviacijos operacijas. Kariniai aerodromai laikomi vienais svarbiausių taikinių, nes iš jų vykdomi bombardavimai ir užtikrinamas lėktuvų rotavimas, remontas bei amunicijos papildymas.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pastaraisiais mėnesiais ne kartą yra akcentavęs, kad Ukrainai būtina tęsti ir intensyvinti smūgius Rusijos kariniam potencialui. Šių operacijų tikslas paprastai įvardijamas kaip siekis mažinti spaudimą fronte ir didinti kainą už kasdienius išpuolius prieš Ukrainos miestus.
Kas žinoma apie „Neptun“
„Neptun“ yra Ukrainoje sukurta raketų sistema, pradžioje projektuota kaip priešlaivinis ginklas, o vėliau pritaikyta smūgiams į antžeminius taikinius. Viešai skelbiama, kad tolimojo nuotolio variantas, dažnai vadinamas ilgojo nuotolio „Neptun“, gali siekti iki 1 000 kilometrų, todėl teoriškai leidžia pasiekti taikinius gerokai už fronto linijos.
Atviruose šaltiniuose nurodoma, kad kovinė galvutė gali sverti apie 260 kilogramų, o skriejimo greitis gali siekti apie 900 kilometrų per valandą. Taip pat teigiama, kad valdymo sistema derina inercinę navigaciją su palydoviniu koregavimu, o tai didina tikslumo tikimybę net esant trikdžiams.
Kodėl tai kelia įtampą Rusijoje
Rusijos karo komentatorių reakcijos, pasirodžiusios viešojoje erdvėje, rodo, kad smūgiai tokiu atstumu kelia papildomą psichologinį spaudimą ir didina neapibrėžtumą dėl užnugario saugumo. Kuo daugiau taikinių tampa pasiekiami, tuo daugiau išteklių reikia oro gynybai, bazėms išskaidyti ir aviacijos veiksmams riboti.
Tuo pat metu analitikai pabrėžia, kad atakų pasekmių vertinimas karo sąlygomis išlieka sudėtingas: abi pusės informaciją filtruoja, o dalis duomenų sąmoningai slepiama. Todėl galutinį smūgio efektyvumą dažniausiai parodo ne pavieniai kadrai, bet ilgalaikiai pokyčiai aviacijos aktyvume ir logistikos tempuose.
Leave a Reply