Lenkas Himalajuose aptiko kordicepsą: retas grybas, kurio gramo kaina gali lenkti auksą

Written by

in

Kelionė po Himalajus vienam lenkui iš Poznanės virto išskirtiniu radiniu. Miškų ūkio specialistas ir grybų entuziastas Piotras Gžėšis aukštikalnėse aptiko kiniškąjį kordicepsą, laikomą vienu rečiausių ir brangiausių grybų pasaulyje.

Kiniškasis kordicepsas, dar vadinamas Ophiocordyceps sinensis, natūraliai auga Tibeto plynaukštėje ir greta esančiuose regionuose Nepale bei šiaurinėje Indijoje. Dėl ribotos augaviečių geografijos, klimato sąlygų ir sudėtingo biologinio ciklo jo ištekliai yra itin trapūs.

Šis grybas išsiskiria tuo, kad vystosi parazituodamas ant tam tikrų drugių lervų. Sporos užkrečia lervą dirvožemyje, grybas pamažu ją pakeičia ir vėliau iš lervos kūno išauga tamsus vaisiakūnis, kurį rinkėjai ir ieško aukštikalnių pievose.

„Tai drugio lervos, užkrėstos grybu. Čia gramo kaina gali viršyti aukso kainą“, – sakė Piotras Gžėšis.

Kordicepsas šimtmečius minimas tradicinėje kinų medicinoje, kur jam priskiriamos tonizuojančios savybės. Būtent didžiulė paklausa ir ribota pasiūla lėmė, kad rinkoje jis neretai vadinamas Tibeto auksu, o kainos, priklausomai nuo kokybės ir partijos, gali šokti į ypač aukštą lygį.

Ekspertai atkreipia dėmesį, kad kordicepso rinka yra jautri ir dėl to, kad didelę dalį pasiūlos sudaro rankomis surenkami laukiniai egzemplioriai. Pastaraisiais dešimtmečiais papildomą spaudimą daro klimato kaita, intensyvesnis rinkimas ir auganti paklausa, todėl kai kuriuose regionuose taikomi rinkimo ribojimai ir kontrolės priemonės.

P. Gžėšis dirba regioninėje valstybinės miškų tarnybos struktūroje Poznanėje, o žiniomis apie grybus dalijasi tinklaraštyje ir edukaciniuose susitikimuose. Jis pabrėžia, kad domėjimasis gamta ir grybais jį lydi nuo vaikystės, o kelionės į kalnus tapo proga savo akimis pamatyti vieną garsiausių pasaulio grybų.

Pastaruoju metu grybų pasaulis traukia dėmesį ne tik dėl kordicepso. Mokslininkai vis dažniau skelbia apie naujas rūšis, aptinkamas Azijos miškuose, o didėjantis domėjimasis biologine įvairove ir ekosistemų pokyčiais skatina tyrimus, kaip grybai prisitaiko prie kintančios aplinkos.

Comments

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *