Naftos kainos antradienio rytą laikėsi penkių mėnesių aukštumose: „Brent“ rūšies nafta tarptautinėje rinkoje trumpam pakilo virš 110 JAV dolerių už barelį, o JAV WTI viršijo 104 JAV dolerius. Investuotojai vertina tiekimo sutrikimų riziką Artimuosiuose Rytuose, ypač Hormūzo sąsiauryje, per kurį keliauja didelė pasaulinės naftos dalis.
Hormūzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“: bet kokia įtampa ar incidentai čia rinkoje greitai virsta vadinamąja rizikos priemoka. Tai reiškia, kad kainą kelia ne vien realūs srautų pokyčiai, bet ir lūkestis, jog tiekimas gali sutrikti staiga.
„Dabartiniai lygiai rodo, kad rinka į kainą įskaičiuoja reikšmingą rizikos priemoką dėl situacijos nepastovumo“, – teigė ING žaliavų strategai.
Analitikai atkreipia dėmesį ir į logistikos dedamąją: tanklaivių frachto įkainiai yra išaugę, o tai brangina tiekimą net ir tada, kai žaliava fiziškai juda. JAV svarstomos priemonės, galinčios padidinti teisėtą laivybos pajėgumą, teoriškai mažintų pristatymo kaštus, tačiau rinkoje abejojama, kiek greitai tai galėtų duoti apčiuopiamą efektą.
JAV energetikos sekretorius Chrisas Wrightas interviu „Fox News“ teigė, kad žalios naftos srautai iš Persijos įlankos atsigavo iki maždaug 80 proc. ikikarinio lygio. Vis dėlto, jo teigimu, didesni apribojimai jaučiami ne tiek žalios naftos, kiek rafinuotų produktų tiekimo grandinėse, o tai gali skatinti benzino, dyzelino ir kitų produktų kainų svyravimus.
Įtampa regione atsiliepė ir dujų rinkoms. Azijoje suskystintų gamtinių dujų momentinės kainos pakilo iki maždaug 29 eurų už milijoną britiškų šilumos vienetų, pasiekdamos aukščiausią lygį nuo 2022 metų pabaigos, po pranešimų apie incidentą su SGD tanklaiviu netoli Jemeno.
Europoje Olandijos TTF ateities sandoriai, laikomi pagrindiniu regiono orientyru, laikėsi arti daugiamečių aukštumų ir siekė kiek mažiau nei 88 eurus už megavatvalandę. Tokie lygiai didina energijos sąnaudų spaudimą pramonei ir šildymo sektoriui, ypač artėjant žiemos sezonui.
Biržose tvyro nerimas
Energetikos brangimas sutapo su akcijų rinkų silpnumu Europoje: pagrindiniai indeksai dieną pradėjo neigiamai. Paryžiaus CAC 40, Londono FTSE 100 ir Frankfurto DAX fiksavo nedidelius kritimus, o rinkos dalyviai vertino ir politinę įtampą, ir ekonomikos augimo perspektyvas.
Azijoje nuotaikos taip pat buvo prastesnės: technologijų sektorius patyrė didesnį spaudimą, investuotojams svarstant, kada ir kokiu mastu atsipirks didelės investicijos į dirbtinis intelektas infrastruktūrą. Pietų Korėjos Kospi sesijos metu smuko keliais procentais, o dalis technologijų bendrovių akcijų reagavo į brangstančio finansavimo ir konkurencijos rizikas.
Ką tai gali reikšti vartotojams
Naftos kainos virš 110 JAV dolerių už barelį istoriškai dažnai persiduoda į degalų kainas, nors galutinis poveikis priklauso nuo euro ir dolerio kurso, mokesčių bei perdirbimo maržų. Europoje papildomą spaudimą gali kurti brangesnė logistika ir aukštesnės draudimo bei laivybos sąnaudos, jei rizikos vertinimas Artimuosiuose Rytuose išliks padidėjęs.
Artimiausiomis dienomis rinka ypač jautriai reaguos į naujienas iš Hormūzo sąsiaurio ir Persijos įlankos, taip pat į signalus dėl realių tiekimo srautų. Jei incidentų daugės, rizikos priemoka gali išlikti, o energijos kainų svyravimai toliau darys įtaką tiek infliacijos lūkesčiams, tiek finansų rinkų nuotaikoms.
Leave a Reply