Didelio našumo skaičiavimai ir dirbtinis intelektas vis dažniau tampa ne tik Žemės, bet ir kosminių misijų įrankiu. Technologijų bendrovė „HPE“ pristatė „Spaceborne Computer-4“ modulį, kuris turėtų padėti vykdyti DI ir našumo testus Mėnulio paviršiuje.
Pasak bendrovės, „HPE Spaceborne Computer-4“ kuriamas darbui ekstremaliose kosmoso sąlygose, kur svarbiausi veiksniai yra energijos taupymas, autonomiškumas ir patikimumas. Planuojama, kad sistema prisidės prie pirmųjų didelio našumo skaičiavimo ir DI bandymų Mėnulyje, orientuojantis į pietų ašigalio regioną.
Kam Mėnulyje reikalingas DI?
DI kosmose pirmiausia siejamas su gebėjimu apdoroti duomenis vietoje, nelaukiant ryšio langų ir neapkraunant ryšio kanalų. Tai aktualu analizuojant vaizdus, navigacijos duomenis, prietaisų telemetriją ar aplinkos parametrus, kai sprendimus reikia priimti greitai.
Mėnulio pietų ašigalis laikomas strategiškai svarbia kryptimi dėl reljefo ir potencialių vandens ledo sankaupų šešėliuotuose krateriuose. Tokiose vietovėse misijoms tenka susidurti su ryškiais temperatūrų svyravimais ir sudėtingu apšvietimu, todėl vietinis duomenų apdorojimas ir automatinis situacijos vertinimas tampa ypač reikšmingas.
Kas žinoma apie „Spaceborne Computer-4“?
„HPE“ nurodo, kad tai lengvas, autonominis ir beventilatorinis skaičiavimo modulis, pritaikytas atšiaurioms sąlygoms. Sistema komplektuojama su procesoriumi, grafikos procesoriumi ir „KIOXIA“ SSD kaupikliais, kad galėtų vykdyti skaičiavimus bei DI užduotis ribotų resursų aplinkoje.
„Su „HPE Spaceborne Computer-4“ perkeliame dirbtinį intelektą ir didelio našumo skaičiavimus arčiau Mėnulio, taip spartindami mokslinius atradimus ir kurdami infrastruktūrą kitai tyrinėjimų erai“, – sakė Scottas Wiestas.
Kaip ir kada jis pasieks Mėnulį?
Planuojama, kad kompiuteris bus integruotas į „Astrolab“ kuriamą mėnuleigį FLIP ir į Mėnulį keliaus „Astrobotic“ nusileidimo aparatu „Griffin-1“. Misijos startas numatomas 2026 metų pabaigoje, o taikinys yra pietų ašigalio apylinkės.
Skrydis planuojamas pagal NASA Commercial Lunar Payload Services programą, kuri remiasi partneryste su privačiomis bendrovėmis. Šis modelis leidžia NASA greičiau ir dažniau gabenti mokslinius krovinius bei technologijų demonstratorius, kartu išbandant sprendimus, reikalingus ilgesnėms Mėnulio misijoms.

Leave a Reply