Miestų metro turėklai, ligoninės, nuotekos: mokslininkai aptiko tūkstančius nežinomų virusų

Kur ieškojo ir ką rado

Tarptautinė mokslininkų komanda, tyrusi miestų aplinką skirtinguose žemynuose, nustatė, kad urbanistinėse erdvėse cirkuliuoja milžiniška RNR virusų įvairovė. Mėginiai buvo imami nuo viešų paviršių, taip pat analizuotos nuotekos, vanduo, nuosėdos, dirvožemis ir kiti aplinkos šaltiniai.

Tyrime iš viso įvertinti 2 922 mėginiai iš 102 miestų 31 šalyje. Genetinės informacijos mastas buvo didžiulis, o kompiuterinė analizė leido išskirti 54 945 atskiras virusines sekas.

Kodėl dauguma jų nežinomi

Ryškiausias rezultatas buvo tai, kad tik maždaug 23 proc. aptiktų sekų pavyko susieti su anksčiau aprašytais įrašais duomenų bazėse. Likusi dalis neturėjo aiškių atitikmenų, o tai rodo dideles spragas mūsų žiniose apie virusų įvairovę miestuose.

Vis dėlto tai nereiškia, kad aptikta dešimtys tūkstančių naujų žmogui pavojingų virusų. Dalis sekų gali būti nepilni genomai, o neatitikimas duomenų bazėms dar nėra formalus naujos rūšies patvirtinimas.

Ar tai kelia grėsmę žmonėms?

Mokslininkai pabrėžia, kad virusai dažnai siejami su gripu, dengė ar COVID-19, tačiau didelė jų dalis žmogui gali būti neutrali. Šiame darbe aptiktų sekų negalima automatiškai prilyginti naujiems patogenams.

Tyrėjams tik maždaug trečdaliu atvejų pavyko numatyti tikėtiną viruso šeimininką. Daugiau nei pusė iš šios dalies, sprendžiant iš genetinių požymių, greičiausiai užkrečia bakterijas, o ne žmones.

„Aptikta genetinė medžiaga nereiškia, kad virusas buvo aktyvus, galėjo užkrėsti ar kėlė epidemiologinę riziką“, – sakė tyrimo autoriai, aiškindami, kodėl tokie radiniai pirmiausia yra biologinės įvairovės, o ne protrūkių prognozės klausimas.

Ką tai gali duoti medicinai

Didelė dalis miesto aplinkoje aptiktų virusų, tikėtina, yra bakteriofagai, virusai, infekuojantys bakterijas. Jie gali turėti svarbų vaidmenį ekosistemose, nes reguliuoja bakterijų populiacijas ir gali paveikti mikrobiologinę pusiausvyrą nuotekose ar ant viešų paviršių.

Tyrime taip pat išryškėjo sąsajos su bakterijomis, priskiriamomis ESKAPE grupei, kuri siejama su sunkiai gydomomis, antibiotikams atspariomis infekcijomis ligoninėse. Tai nereiškia paruošto gydymo sprendimo, tačiau tokie duomenys gali padėti ieškoti fagų, kurie ateityje būtų pritaikomi tikslesnėse antimikrobinėse strategijose.

Tyrėjai analizėje rėmėsi moderniais bioinformatikos įrankiais, kurie padeda atpažinti virusines sekas didžiuliuose, tarpusavyje susimaišiusių organizmų genetiniuose rinkiniuose. Mokslininkų teigimu, kuo daugiau mėginių bus tiriama, tuo akivaizdžiau matyti, kad reali virusų įvairovė miestuose gali būti dar didesnė.