Europos Komisija atrinko 77 „net-zero“ technologijų projektus, kuriems per ES Inovacijų fondą numatoma skirti apie 3,4 mlrd. eurų. Tarp atrinktųjų yra 20 projektų, susijusių su startuoliais ir sparčiai augančiomis technologijų bendrovėmis, rodo EU-Startups analizė.
Ši atranka apima 23 Europos ekonominės erdvės šalis ir labai skirtingas sritis: švarią energetiką, pramonės dekarbonizaciją, anglies dioksido šalinimą, tvarius degalus bei kritinių žaliavų sprendimus. Tokia aprėptis leidžia vienu metu remti ir stambias gamybos transformacijas, ir naujas, dar tik į rinką ateinančias technologijas.
EU-Startups skaičiavimu, startuoliai sudaro apie 26 proc. visų atrinktų iniciatyvų. Nors didelę programos dalį tradiciškai pasiima didieji pramonės žaidėjai, šis santykis signalizuoja, kad ES finansavimas vis dažniau pasiekia ir jaunesnes, rizikingesnes, bet potencialiai greičiau inovuojančias įmones.
Kur bus nukreiptos lėšos
Europos Komisija projektus suskirstė į penkias kategorijas pagal mastą ir brandą: 12 didelio masto, 17 vidutinio masto, 20 mažesnio masto, 16 pilotinių ir 12 „CleanTech“ gamybos projektų. Startuolių projektai aptinkami visose kategorijose, o tai svarbu, nes rodo ne vien laboratorinių idėjų, bet ir gamybinių ambicijų palaikymą.
Didelio masto kryptyje tarp startuolių išsiskiria aviacijos ir plieno pramonės transformacijos: Vokietijos „Vaeridion“, vystanti akumuliatorinį regioninį lėktuvą, ir Prancūzijos „GravitHy“, siekianti mažinti plieno sektoriaus emisijas, gamyboje remiantis vandeniliu. Prie šios grupės priskiriamas ir Ispanijos „Greenertis“ projektas.
Vidutinio masto kategorijoje matomas aiškus žiedinės ekonomikos ir pramoninės chemijos stiprėjimas. Tarp atrinktų startuolių minimi Nyderlandų „ChainCraft“, kuriantis fermentacijos technologijas organinėms atliekoms paversti riebiosiomis rūgštimis, Vokietijos „traceless materials“, kurianti plastiko alternatyvas iš žemės ūkio likučių, taip pat Ispanijos „H2SITE“, dirbanti su vandenilio atskyrimo technologijomis.
Lietuvos vardas atrankoje
Mažesnio masto projektų grupėje EU-Startups įvardija keturis startuolius, o tarp jų yra ir Lietuvos „Refinis“. Tai viena iš aiškiausių žinučių regionui: net ir mažesnio masto projektai gali tapti tramplinu technologijoms, kurios vėliau plečiamos iki pramoninio lygio.
Pilotinių projektų kategorijoje minimi sprendimai, skirti realioms pramonės ir energetikos grandims, kur technologija jau bandoma praktiškai. Tarp startuolių išskiriami „Sirona Technologies“ su tiesioginio anglies dioksido surinkimo iš oro sprendimais, „Reverion“ su reversinėmis jėgainėmis, taip pat „C1 Green Chemicals“, orientuota į mažesnės anglies pėdsako chemijos procesus.
„CleanTech“ gamybos kategorijoje atsiranda dar vienas svarbus akcentas: Europa siekia ne tik kurti technologijas, bet ir gaminti jas žemyne. Čia minimi tokie startuoliai kaip „HoloSolis“, planuojanti saulės fotovoltinių modulių gamybos pajėgumus, ir „Additive Drives“, kurianti efektyvesnius elektros variklius.
Ką reiškia ši atranka
Europos Komisija nurodo, kad 77 atrinkti projektai per pirmuosius 10 veiklos metų galėtų padėti išvengti apie 290 mln. tonų CO2 ekvivalento emisijų. Programa finansuojama iš ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos pajamų, kurios nukreipiamos į mažo anglies intensyvumo technologijų diegimą.
Vis dėlto atranka dar nereiškia galutinio pinigų pervedimo: projektų vykdytojai kviečiami rengti dotacijų sutartis su Europos klimato, infrastruktūros ir aplinkos vykdomąja įstaiga, o galutiniai sprendimai dėl konkrečių sumų turėtų paaiškėti 2027 metų pirmąjį ketvirtį. Tai įprasta praktika, nes šiame etape tikrinamas finansinis, techninis ir teisinis pasirengimas.
Ekspertams svarbu ir dar viena detalė: 2025 metų gruodį paskelbtas kvietimas sulaukė 358 paraiškų, kuriomis prašyta apie 17,5 mlrd. eurų. Didžiulė paklausa rodo, kad konkurencija dėl viešojo finansavimo dekarbonizacijos srityje auga, o startuoliams vis svarbesnis tampa gebėjimas greitai įrodyti technologijos veikimą ir pasirengimą plėtrai.
Leave a Reply