Kas keičiasi ir kodėl
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos parengė natūralių pievų ir ganyklų bei pelkių ir šaltinynų teritorijų žemėlapių pakeitimų projektą. Šie žemėlapiai naudojami nustatant specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, kurios gali riboti dalį ūkinės veiklos.
Pirminiai žemėlapiai buvo patvirtinti 2023 metais ir apėmė apie 75 700 hektarų natūralių pievų ir ganyklų bei 110 600 hektarų pelkių ir šaltinynų. Tarnyba nurodo, kad korekcijos rengiamos atsiradus pagrįstoms aplinkybėms ir atsižvelgus į suinteresuotų asmenų pranešimus.
Numatoma, kad naujausias pakeitimų paketas bus tvirtinamas iki 2026 metų pabaigos. Kartu pabrėžiama, kad žemėlapių tikslinimas yra tęstinis procesas, nes keičiasi gamtinė situacija ir teisinis reglamentavimas.
Kada ribojimai pradeda galioti
Patvirtinus žemėlapių pakeitimus, duomenys perduodami Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, o registro informacija patikslinama teisės aktų nustatyta tvarka. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos naujai nustatytose ar pakoreguotose teritorijose taikomos nuo jų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre dienos.
Teritorijose, kurios iš žemėlapių ir registro būtų išbrauktos, specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustoja galioti nuo išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro dienos. Praktikoje tai reiškia, kad vien viešinimo etapas dar nereiškia automatinio apribojimų įsigaliojimo.
Žemės savininkai, nuomininkai ir kiti naudotojai apie patvirtintus pakeitimus informuojami individualiai per e.pristatymo sistemą, o neturintiems aktyvuotos dėžutės siunčiami registruoti laiškai. Informacija apie pakeitimus taip pat skelbiama savivaldybių interneto svetainėse.
Ką būtina žinoti apie veiklos ribojimus
Natūraliose pievose ir ganyklose draudžiama suarti, persėti, kalkinti, sausinti įrengiant naujas melioracijos sistemas, užsodinti želdiniais ar įveisti mišką, taip pat kitaip pažeisti ar keisti žolynų būklę ir sudėtį. Išimtys taikomos, kai vykdoma pievų priežiūrai būtina veikla, pavyzdžiui, krūmų šalinimas, invazinių rūšių naikinimas, ganymas ar šienavimas.
Tarnyba atkreipia dėmesį, kad natūralių pievų ir ganyklų aptvėrimas paprastai nėra draudžiamas, o jų palaikymui rekomenduojamas reguliarus šienavimas ir ganymas. Tvarkant sumedėjusią augaliją būtina įvertinti saugotinų želdinių ir gamtos paveldo objektų apsaugos reikalavimus.
Pelkėse ir šaltinynuose draudžiama vykdyti sausinimo darbus, keisti hidrologinį režimą, ardyti augalinę dangą, taip pat paversti tokias teritorijas ariamąja žeme ar miško naudmenomis arba užsodinti želdiniais. Tam tikrais atvejais leidimai galimi tik laikantis poveikio aplinkai vertinimo procedūrų, jei jos taikomos.
Tose pačiose teritorijose gali būti leidžiama šienauti, šalinti ar retinti medžius ir krūmus, jei priemonės nesuardo pelkėms būdingos augalinės dangos ir veikla neprieštarauja saugomų rūšių ar buveinių apsaugos tikslams. Kai kuriose žemapelkėse ir šlapynėse gali būti galimas ir ekstensyvus ganymas.
Taip pat pabrėžiama, kad ir natūralių pievų, ir pelkių bei šaltinynų teritorijose galima deklaruoti žemės ūkio veiklą, jeigu ji neprieštarauja specialiosioms žemės naudojimo sąlygoms. Tokiais atvejais galima pretenduoti į atitinkamas išmokas ir taikyti ekologinių sistemų reikalavimus, kai tai suderinama su apsaugos tikslais.
Kaip teikti prašymą dėl patikslinimo
Žemės sklypų savininkai ar jų įgalioti atstovai gali teikti argumentuotus prašymus tikslinti natūralių pievų ir ganyklų bei pelkių ir šaltinynų žemėlapius. Prašyme paprastai reikia nurodyti sklypo unikalų numerį, atstovavimo pagrindą ir argumentus, kodėl teritorija turėtų būti įtraukta, išbraukta ar koreguojama.
Tarnyba akcentuoja, kad tikslinimas neturi galutinio termino, todėl prašymai gali būti teikiami ir vėliau, atsiradus naujiems duomenims ar pasikeitus situacijai vietoje. Tokia tvarka taikoma siekiant, kad žemėlapiuose atsispindėtų reali gamtinė būklė ir aktualūs teisiniai reikalavimai.
Leave a Reply