Kazachstanas paskelbė sieksiantis pritraukti apie 18 mlrd. eurų investicijų į švaresnę energetiką, kad sumažintų priklausomybę nuo iškastinio kuro ir modernizuotų elektros ūkį. Šalies tikslas – paspartinti atsinaujinančios energetikos plėtrą, kartu sprendžiant socialines pasekmes regionams, kurių ekonomika remiasi anglimi.
Ši iniciatyva įgyvendinama per teisingos energetikos pertvarkos platformą QaJET, kurią remia Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas. Platforma sukurta taip, kad vienoje vietoje sujungtų viešojo ir privataus kapitalo projektus, o investuotojams suteiktų aiškesnę projektų struktūrą ir rizikų valdymą.
Kontekstas Kazachstanui sudėtingas: didžioji dalis elektros šalyje vis dar pagaminama iš iškastinio kuro, todėl spartesnė žalioji transformacija neįmanoma be tinklų atnaujinimo. Didėjant saulės ir vėjo generacijai, atsiranda ir papildomas poreikis balansavimui, patikimumui bei energijos kaupimo sprendimams.
Kur bus nukreipti pinigai?
Pagal planuojamą investicijų paskirstymą, apie pusė lėšų būtų skirta naujiems atsinaujinančios energetikos pajėgumams. Siekiama, kad iki 2035 metų šalyje atsirastų apie 10 GW naujos žalios generacijos, kuri mažintų anglies dioksido emisijas ir priklausomybę nuo tradicinių elektrinių.
Dar apie ketvirtadalis numatomas elektros sistemos patikimumui: atsinaujinančios energijos integracijai, tinklų modernizavimui ir stabilumo didinimui. Likusi dalis būtų skirta elektrifikacijai transporto ir pramonės sektoriuose, taip pat pažangesniems tinklų valdymo sprendimams ir išmaniosioms energetikos sistemoms.
Skaičiuojama, kad įgyvendinus numatytą portfelį metinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos galėtų sumažėti daugiau nei 20 mln. tonų. Tai reikšminga dalis energetikos sektoriaus taršos, todėl projektų įgyvendinimo sparta ir tinklų pralaidumas taps kritiniais veiksniais.
Projektai jau startuoja
Platformoje jau įvardijami daugiau nei 1 mlrd. eurų vertės projektai, tarp jų – didelis vėjo parkas Žambylo regione ir elektros infrastruktūros modernizavimas Almatos apylinkėse. Tokie projektai laikomi kertiniais, nes leidžia vienu metu didinti generaciją ir stiprinti tinklų patikimumą.
Numatoma, kad Mirny vėjo parkas pradės veikti 2028 metais ir pasieks 1 GW galią. Projektas apima 150 turbinų, taip pat baterijų energijos kaupimo sistemą, kurios talpa turėtų siekti 600 MWh, o tai svarbu balansavimui, kai vėjo generacija svyruoja.
Projektą vysto „TotalEnergies“ su partneriais Kazachstane, o pagaminta elektra turėtų būti realizuojama pagal ilgalaikį, 25 metų trukmės susitarimą valstybės valdomam atsinaujinančios energijos atsiskaitymų centrui. Tikimasi, kad projektas kasmet pagamins apie 4 TWh elektros ir leis išvengti iki 3,5 mln. tonų anglies dioksido emisijų.
Kitas reikšmingas etapas – elektros skirstymo infrastruktūros atnaujinimas Almatos regione, kur Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas numato iki maždaug 194 mln. eurų paskolą bendrovei „Alatau Zharyk Company“. Lėšos būtų skirtos automatizuotai apskaitai, nuotoliniam valdymui ir žemos bei vidutinės įtampos tinklų modernizavimui.
Didžiausias iššūkis – žmonės ir tinklai
Energetikos transformacija Kazachstane reiškia ne tik naujas elektrines, bet ir neišvengiamą poveikį anglies regionams. Planuojama vertinti, kurios teritorijos labiausiai pažeidžiamos dėl dekarbonizacijos, ir ieškoti priemonių, kaip užtikrinti naujas darbo vietas, perkvalifikavimą ir ekonomikos diversifikaciją.
„Esame nuo anglies priklausoma šalis, turime dideles kogeneracines ir elektrines. Šiuos objektus ir energijos tinklus reikia modernizuoti, o energetikos sektoriaus darbuotojus – perkvalifikuoti, kad energetikos pertvarka būtų įmanoma“, – sakė Ekologijos ir gamtos išteklių ministerijos klimato politikos direktorė Saule Sabieva.
Taip pat akcentuojama, kad investuotojams būtinas aiškus reguliacinis stabilumas ir ilgalaikė kryptis, ypač kai projektų grąža priklauso nuo dešimtmečius galiojančių sutarčių. Kazachstanas remiasi konkurencingų aukcionų modeliu ir ilgalaikiais elektros pirkimo susitarimais, kurie mažina riziką projektų vystytojams bei finansuotojams.
Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas pabrėžia, kad šalis turi geras gamtines sąlygas vėjo ir saulės projektams, tačiau didžiausios kliūtys išlieka tinklų pajėgumas ir sistemos stabilumas. Dėl to vis daugiau dėmesio skiriama energijos kaupimo reglamentavimui ir sprendimams, kurie leistų patikimai integruoti didėjančias atsinaujinančios energijos apimtis.
Leave a Reply