Vyriausybės šimtadienis: investicijos, DI ir „Spiečiai“ – ką nuveikė Ekonomikos ministerija?

Per pirmąsias 100 darbo dienų XXI Lietuvos Vyriausybėje Ekonomikos ir inovacijų ministerija daugiausia dėmesio skyrė investicijų skatinimui, regionų stiprinimui, inovacijoms, skaitmenizacijai ir administracinės naštos mažinimui. Ministerija teigia, kad tikslas išlieka ambicingas: spartinti aukštą pridėtinę vertę kuriančių projektų augimą ir gerinti sąlygas verslui.

Vienas ryškiausių prioritetų – stambūs investiciniai projektai ir jų sąlygų supaprastinimas. Ministerijos duomenimis, per šį laikotarpį pasirašytos trys stambių investicinių projektų sutartys, kurių vertė siekia 152,8 mln. eurų, o planuojama sukurti apie 500 darbo vietų.

Didžiausia sutartis susijusi su UAB „Baltic Metal Foundry“ („DEMZ“) investicijomis Alytuje ir Balbieriškyje, kurios siekia 99,3 mln. eurų, planuojant 450 darbo vietų. Taip pat numatytos UAB „Staticus Group“ 31,5 mln. eurų investicijos Vilniuje ir UAB „RSI Europe“ 22 mln. eurų investicijos Panevėžio rajone.

Ministerija nurodo, kad iš viso jau pasirašytos 32 stambių projektų sutartys, kurių bendra planuojamų investicijų suma siekia 2,478 mlrd. eurų. Įgyvendinus šiuos projektus, tikimasi sukurti 6 489 naujas darbo vietas, daugiausia orientuojantis į pramonės ir aukštesnės kvalifikacijos segmentus.

Regionams – investicijos ir „Spiečių“ plėtra

Regioninės politikos dalyje akcentuojamas siekis, kad bent 30 proc. investicijų pasiektų Lietuvos regionus. Šiam tikslui, ministerijos teigimu, daugiau kaip 8,2 mln. eurų skirta savivaldybių projektams, susijusiems su infrastruktūros gerinimu investiciniuose sklypuose ir jų prieigose.

Kartu tęsta aktyvaus verslo erdvių „Spiečiai“ plėtra: atidarytos keturios naujos erdvės Mažeikiuose, Šalčininkuose, Anykščiuose ir Šakiuose. Ministerija praneša, kad šiais metais planuojama atidaryti erdvę ir Lazdijuose, o bendras tinklas turėtų siekti 20 „Spiečių“ visoje Lietuvoje.

DI, inovacijos ir konkurencingumas

Inovacijų kryptyje paskelbtas 6 mln. eurų kvietimas nacionaliniam akceleratoriui, orientuotam į sparčiau augančių technologijų įmonių ekosistemą. Taip pat pradėta bandomoji programa „Sveikatos inovacijų laboratorija“, skirta inovatyvių sprendimų kūrimui ir diegimui sveikatos priežiūros sektoriuje.

Dirbtinio intelekto srityje ministerija paskelbė kvietimą DI gamyklos „LitAI“ projekto finansavimui iki 65 mln. eurų, taip pat atnaujino 7,5 mln. eurų kvietimą mažoms ir vidutinėms įmonėms DI diegti. Šie instrumentai siejami su platesnėmis Europos Sąjungos kryptimis, kai didėja konkurencija dėl skaičiavimo pajėgumų, talentų ir duomenų infrastruktūros.

Ministerija taip pat nurodo, kad kartu su partneriais rengtas Nacionalinių DI strateginių gairių įgyvendinimo planas. Lygiagrečiai Seime svarstytas įstatymo projektas, skirtas sukurti teisines prielaidas tinkamam ES Dirbtinio intelekto akto įgyvendinimui Lietuvoje.

Be DI, numatyta paskirstyti 40,8 mln. eurų inovatyviems produktams kurti, MTEP veiklai skatinti ir technologijų mainams plėtoti, o 10 mln. eurų – tvarioms technologijoms diegti. Ministerija tai pristato kaip priemonių paketą, skirtą didesnei pridėtinei vertei ir eksporto potencialui.

Skaitmenizacija, finansavimas ir mažiau biurokratijos

Finansavimo srityje ministerija kartu su ILTE peržiūrėjo verslo finansavimo priemones ir inicijavo 77 mln. eurų ES fondų lėšų perskirstymą, kad parama greičiau pasiektų įmones. Taip pat įsigaliojo ministerijos inicijuoti 100 mln. eurų vertės ILTE tiesioginių paskolų priemonės pakeitimai, išplečiant galinčiųjų pasinaudoti lengvatiniu finansavimu ratą.

Skaitmeninės transformacijos dalyje parengta 2026–2040 metų Nacionalinė skaitmeninės plėtros darbotvarkė, kuri turėtų būti tvirtinama Seime. Joje numatomos kryptys apima visuomenės skaitmeninių įgūdžių stiprinimą, verslo ir viešojo sektoriaus skaitmeninimą bei atsparios infrastruktūros plėtrą.

Ministerijos pateikiamais duomenimis, į viešojo sektoriaus debesijos infrastruktūrą perkeltos 282 institucijų informacinės sistemos. Taip pat plečiama Duomenų ambasados infrastruktūra ir stiprinamas rezervinių kopijų saugojimas užsienyje, siekiant didinti veiklos tęstinumą krizių metu.

Biurokratinės naštos mažinime akcentuojami licencijavimo pokyčiai: priimtos naujos licencijavimo teisės aktų rengimo taisyklės, kuriomis siekiama atsisakyti perteklinių reikalavimų ir spartinti licencijų išdavimą elektroniniu būdu. Ministerija taip pat mini talentų ekosistemos plėtrai rengiamą teisinį reguliavimą bei pasirengimą Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai 2027 metais, ypač konkurencingumo ir viešųjų pirkimų reformos temomis.