Azerbaidžanas vis aktyviau mažina priklausomybę nuo naftos ir dujų, o ekonomikos augimą sieja su gamyba, žemės ūkiu, logistika, turizmu ir atsinaujinančia energetika. Šalies institucijos tikisi, kad šios kryptys padės didinti eksportą ir pritraukti daugiau užsienio kapitalo.
Tokį posūkį skatina ir globalios tendencijos: energijos rinkų nepastovumas, ES žaliasis kursas bei investuotojų dėmesys tiekimo grandinių atsparumui. Dėl to šalys, kurių biudžetai ilgai rėmėsi iškastiniu kuru, vis dažniau ieško tvaresnio ekonomikos modelio.
Pramonė ir eksportas
Vienu svarbiausių diversifikacijos instrumentų tampa pramoninės zonos, kuriose kuriama didesnės pridėtinės vertės gamyba. Akcentuojamos chemijos, farmacijos ir agromaisto perdirbimo kryptys, galinčios greičiau auginti eksportą nei žaliavų pardavimas.
Skelbiama, kad Sumgaito chemijos pramonės parke pardavimai 2025 metų pirmąjį pusmetį viršijo 572 mln. eurų, iš jų apie 283 mln. eurų sudarė eksportas. Tai rodo, kad pramoniniai klasteriai tampa realiu pajėgumu generuoti valiutines įplaukas.
Žemės ūkis, logistika, turizmas
Žemės ūkio ir agropramonės eksporto dinamika išlieka viena ryškiausių ne naftos sektoriuose. Nurodoma, kad 2026 metų sausio–liepos mėnesiais šios grupės eksportas buvo beveik 23 proc. didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau.
Lygiagrečiai vystomos logistikos grandys, pasitelkiant šalies geografinę padėtį tarp Europos ir Azijos bei investicijas į transporto infrastruktūrą. Turizmas įvardijamas kaip sritis, kurioje pajamos gali augti tiek dėl vidaus paslaugų plėtros, tiek dėl naujų tarptautinių skrydžių ir regioninių maršrutų.
Žalioji energetika ir skaitmenizacija
Atsinaujinanti energetika tampa dar vienu traukos centru, ypač kai Europoje auga ilgalaikė paklausa žaliajai elektrai ir mažesnės anglies pėdsako sprendimams. Šalia energetikos vis didesnę reikšmę įgauna skaitmenizacija, kuri paprastina verslo procesus ir mažina administracinę naštą.
„Ekonominis stabilumas ir diversifikacija yra esminiai argumentai investuotojams, ypač agromaisto, žaliosios energetikos ir farmacijos srityse“, – sakė Azerbaidžano verslo plėtros fondo vadovo pavaduotojas Jasinas Džalilovas.
Pasak šalies institucijų, vienas tikslų – supaprastinti paramos ir finansavimo prieigą verslui, kad nauji projektai greičiau pasiektų rinką. Toks modelis ypač svarbus mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurios dažniausiai tampa eksporto nišų ir inovacijų šaltiniu.
Leave a Reply