Europos investicijų bankas pranešė iki 2030 metų ketinantis bent dvigubinti klimato kaitos prisitaikymo finansavimą ir pasiekti ne mažiau kaip 30 mlrd. eurų. Sprendimas siejamas su sparčiai augančia ekstremalių orų daroma žala Europos ekonomikai ir infrastruktūrai.
EIB prezidentė Nadia Calviño pabrėžė, kad investicijos į prevenciją atsiperka daug kartų. „Klimato prisitaikymas yra akivaizdus sprendimas: kiekvienas prevencijai skirtas euras gali sutaupyti dešimt eurų žalos ir remonto išlaidų“, – sakė N. Calviño.
Pastaraisiais metais Europos šalys vis dažniau patiria karščio bangas, potvynius, sausras ir miškų gaisrus, kurie smarkiai didina nuostolius žemės ūkiui, energetikai ir miestų ūkiui. EIB akcentuoja, kad vien emisijų mažinimo nebeužtenka, todėl didesnis dėmesys skiriamas atsparumui ir žalai riboti.
Nuo emisijų mažinimo prie atsparumo
Pagal atnaujintą planą, didžiausias finansavimo dėmesys būtų nukreiptas į energetikos tinklų stiprinimą, viešųjų pastatų modernizavimą, vandens tiekimo ir nuotekų sistemas bei žemės ūkio prisitaikymą. Taip pat numatyta remti technologijų diegimą, kad įmonės greičiau komercializuotų sprendimus, mažinančius klimato rizikas.
EIB teigia, kad prisitaikymo projektų tempą stabdo ne tik pinigų trūkumas, bet ir pasirengimo spragos. Bankas įvardija ribotą projektų portfelį, kompetencijų stoką savivaldybėse ir įmonėse bei finansavimo kliūtis, dėl kurių idėjos nepasiekia investavimo stadijos.
Planuojama derinti paskolas, garantijas ir konsultacinę pagalbą, kad projektus būtų lengviau parengti ir finansuoti, ypač mažesnėms įmonėms. Kartu EIB žada kurti priemones, kurios padėtų viešajam sektoriui ir verslui įvertinti vietos klimato rizikas ir numatyti prioritetines investicijas.
Kur rasti lėšų ir kas dar neaišku
Iniciatyva pristatoma tuo metu, kai Europos Sąjungos valstybės spaudžiamos ribotos fiskalinės erdvės ir įtemptų diskusijų dėl būsimo daugiametio biudžeto. Vis dėlto Europos Komisija vis dažniau kartoja argumentą, kad išankstinės investicijos yra pigesnės nei nuolatinis reagavimas į žalą po potvynių, gaisrų ar karščio bangų.
Kol kas neatskleidžiama, kaip tiksliai 30 mlrd. eurų būtų paskirstyti tarp šalių ir sektorių, taip pat kokio dydžio papildomas privatus kapitalas galėtų būti pritrauktas. EIB pabrėžia, kad prisitaikymo finansavimas turi tapti patrauklesnis rinkai, tačiau pripažįsta, jog kai kurios didžiausios rizikos zonos gali tapti draudimo ir finansavimo spragų problema.
Artimiausiu metu daugiau aiškumo turėtų suteikti Europos Komisijos rengiama klimato atsparumo darbotvarkė, kurioje aptariami ir rizikos pasidalijimo mechanizmai, įskaitant draudimo prieinamumą. Augant nuostoliams, šis klausimas vis dažniau vertinamas ne tik kaip aplinkosaugos, bet ir konkurencingumo bei ekonominio saugumo tema.
Leave a Reply