Kaune nuosekliai atnaujinami ne tik keliai, šaligatviai ar dviračių takai, bet ir pėsčiųjų laiptai, jungiantys skirtingas miesto vietas. Keičiamos susidėvėjusios pakopos, tvarkomi turėklai, gerinamas apšvietimas ir sutvarkoma aplinka, kad kasdienės jungtys būtų saugesnės.
Kauno savivaldybės duomenimis, per pastaruosius penkerius metus laiptų infrastruktūrai mieste skirta apie 5 mln. eurų. Prioritetas teikiamas prasčiausios būklės objektams, tačiau akcentuojama, kad darbai vyksta ne vien centre, o įvairiose miesto dalyse.
„Patogiai judėti mieste turi visi. Todėl atnaujindami laiptus siekiame, kad jie būtų ne tik tvarkingi, bet ir patogūs, saugūs bei pritaikyti šiandienos poreikiams“, – sakė Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis.
Atnaujinimai vyksta visame mieste
Nuo 2024 metų atnaujinimo darbai atlikti įvairiose Kauno vietose, tarp jų – Marvelės, M. K. Čiurlionio, Kaišiadorių, Studentų, Linkuvos, Demokratų, Kybartų, Mackevičiaus, Klinikų, Strazdo gatvėse. Taip pat sutvarkytos jungtys Pakrantės take prie Kauno marių bei keliose pėsčiųjų trasose, svarbiose kasdieniams maršrutams.
Mieste atnaujintos ir trys laiptų jungtys abiejose Varnių tilto pusėse, sutvarkyti Amerikos lietuvių laiptai. Savivaldybė pabrėžia, kad tokios vietos dažnai tampa ne tik praėjimu, bet ir patogiomis pėsčiųjų arterijomis, kurias kasdien naudoja gyventojai.
Vienas sudėtingesnių projektų – Vytauto parko laiptai ties Laisvės alėjos ir Trakų gatvės sankirta. Dėl stačios įkalnės čia prireikė papildomų šlaitų stabilizavimo sprendinių, o dalis darbų atliekama rankiniu būdu.
Ne tik naujos pakopos
Atnaujinant laiptus, darbai paprastai apima daugiau nei konstrukcijų remontą. Kartu įrengiami ar atnaujinami turėklai, suoliukai, poilsio vietos, gerinamas apšvietimas, o kur įmanoma – montuojami dviračių pandusai.
Kur leidžia vietos sąlygos, ieškoma sprendimų, mažinančių laiptų statumą ir gerinančių patogumą pėstiesiems. Tokia praktika atitinka platesnę Europos miestų kryptį, kai pėsčiųjų infrastruktūra vertinama kaip kasdienio mobilumo pagrindas, o sauga ir patogumas prilyginami transporto projektams.
Daug dėmesio skiriama ir ilgaamžiškumui: vietoje sprendinių, kai pakopos tvirtinamos prie masyvių gelžbetoninių konstrukcijų, vis dažniau pasirenkami ant žemės pagrindo paremti laiptai. Savivaldybė nurodo, kad tai padeda mažinti riziką, jog laikui bėgant pakopos ims judėti ar atitrūks.
Turėklams dažnai pasirenkamos cinkuoto metalo surenkamos konstrukcijos, kurios laikomos atsparesnėmis aplinkos poveikiui. Prireikus tokias sistemas paprasčiau remontuoti, o tai svarbu nuolat prižiūrint intensyviai naudojamas pėsčiųjų jungtis.
Laiptai kaip miesto erdvė
Kauno reljefas lėmė, kad laiptai čia atlieka ypatingą vaidmenį: jie sutrumpina kelią tarp skirtingame aukštyje esančių gatvių ir padeda pasiekti parkus bei viešąsias erdves. Dėl to atnaujinant vis dažniau galvojama ir apie aplinką, kurioje žmogus gali stabtelėti.
Sutvarkyta aplinka, apšvietimas ir vietos prisėsti padeda laiptus paversti ne vien tranzitine jungtimi, bet ir kasdienės miesto patirties dalimi. Savivaldybė akcentuoja, kad tai ypač svarbu vyresnio amžiaus žmonėms ir šeimoms, kurios mieste juda pėsčiomis.
Aktyvesnis laiptų atnaujinimas Kaune vyksta jau apie dešimtmetį, o tarp ryškesnių anksčiau įgyvendintų projektų minimi 2019 metais sutvarkyti Kauko laiptai ir vėliau atnaujinti Aušros laiptai šalia Žaliakalnio funikulieriaus. Miestas skelbia, kad darbai bus tęsiami, siekiant gerinti pėsčiųjų susisiekimą ir infrastruktūros būklę.
Leave a Reply