Mikroplastikas jau ne tik vandenyse
Mikroplastikai – tai itin smulkios plastiko dalelės, paprastai mažesnės nei 5 milimetrai, o dar smulkesnės vadinamos nanoplastikais. Pastaraisiais metais vis daugiau tyrimų rodo, kad šių dalelių randama ne tik jūrose ar maiste, bet ir ore bei žmogaus audiniuose.
Į aplinką mikroplastikas patenka dėvintis sintetiniams audiniams, yrant pakuotėms, trinantis plastikiniams paviršiams, taip pat dėl transporto ir buities taršos. Pakankamai smulkios dalelės gali būti įkvepiamos, o dalis jų nusėda gilesniuose kvėpavimo takuose.
Ką parodė tyrimas su bronchoskopija?
University College Dublin ir Thessalijos universiteto mokslininkai pristatė tyrimo rezultatus European Respiratory Society kongrese Barselonoje 2026 metų rugsėjo pradžioje. Tyrime dalyvavo 100 suaugusiųjų, kuriems dėl kvėpavimo sistemos simptomų buvo atlikta bronchoskopija.
Procedūros metu gydytojai ne tik apžiūrėjo kvėpavimo takus, bet ir paėmė mėginius analizei, įskaitant plaučių nuoplovas. Maždaug pusei dalyvių papildomai paimtas ir nedidelis plaučių audinio fragmentas.
Iš 100 dalyvių 50 vėliau nustatytas plaučių vėžys, o kitiems 50 onkologinė liga nepatvirtinta. Būtent šių dviejų grupių palyginimas leido įvertinti galimus skirtumus dėl mikroplastiko aptikimo.
Daugiau dalelių rasta vėžiu sergantiems
Tirtuose mėginiuose iš viso aptiktos 232 mikroplastiko dalelės, o bent viena dalelė rasta 70 proc. visų dalyvių. Analizė parodė, kad plaučių vėžiu sergančių žmonių kvėpavimo takuose mikroplastiko aptikta dažniau ir jo kiekis buvo didesnis.
Mikroplastikas nustatytas 66 proc. žmonių, kuriems diagnozuotas plaučių vėžys, ir 46 proc. tų, kuriems onkologinė liga nepatvirtinta. Ryškiausi skirtumai fiksuoti būtent plaučių nuoplovų mėginiuose.
Vis dėlto patys tyrėjai pabrėžia, kad tokio tipo tyrimas neleidžia nustatyti priežastinio ryšio. Kitaip tariant, šie duomenys neatsako, ar mikroplastikas galėjo prisidėti prie ligos vystymosi, ar tiesiog lengviau kaupiasi jau pakitusiuose audiniuose.
„Šio tyrimo dizainas neleidžia pasakyti, ar mikroplastikas plaučiuose atsirado iki vėžio, ar po jo išsivystymo“, – teigia tyrėjai, pristatę rezultatus kongrese.
Galimi paaiškinimai ir ką dar svarbu žinoti
Mokslinėje literatūroje dažniausiai aptariamos dvi kryptys. Pirmoji – ilgalaikis mikroplastiko įkvėpimas gali palaikyti lėtinį dirginimą, oksidacinį stresą ir uždegiminius procesus, kurie teoriškai gali didinti įvairių plaučių ligų riziką.
Antroji – pirmiau išsivysto navikas, o pakitęs audinys gali prasčiau šalinti svetimkūnius, todėl mikroplastikas jame užsilaiko lengviau. Tokiu atveju didesnis dalelių kiekis būtų ligos pasekmė, o ne priežastis.
Tyrime dažniausiai identifikuotos medžiagos buvo polipropilenas ir polietilenas – vieni plačiausiai kasdienybėje naudojamų plastikų. Jie paplitę pakuotėse, tekstilėje ir įvairiuose vartojimo gaminiuose, todėl jų dalelių aptikimas laikomas tikėtinu.
Ekspertai primena, kad pagrindinis plaučių vėžio rizikos veiksnys išlieka tabako rūkymas, o reikšminga įtaka siejama ir su oro tarša. Mikroplastiko poveikis žmogaus kvėpavimo sistemai dar tiriamas, o aiškios žalingos dozės, poveikio trukmės ir skirtumų tarp skirtingų plastikų tipų mokslas kol kas tiksliai neapibrėžia.
Plaučių vėžys ilgą laiką gali nesukelti aiškių simptomų, todėl svarbu reaguoti į užsitęsusį ar pasikeitusį kosulį, dusulį, krūtinės skausmą ar kraujo priemaišas skrepliuose. Jei simptomai kartojasi ar stiprėja, gydytojai ragina neatidėlioti konsultacijos ir, prireikus, atlikti išsamesnius tyrimus.
Leave a Reply