Lenkijos žiniasklaidoje pastarosiomis dienomis kilo triukšmas dėl pranešimų, esą prezidento rūmų virtuvė kasdien kainuoja apie 14 000 zlotų, tai yra maždaug 2 900 eurų. Diskusijas dar labiau pakurstė viešųjų pirkimų dokumentuose pasirodę produktų pavadinimai, daliai žmonių pasirodę prabangūs ar net egzotiški.
Į situaciją sureagavo Prezidento rūmų virtuvės šefas Łukaszas Miecznikowskis. Interviu jis pabrėžė, kad minima suma nėra vien prezidento pietums: ji apima kelių institucijų aptarnavimą, oficialius renginius, delegacijas ir priėmimus, kuriuose maitinimas planuojamas pagal protokolo reikalavimus.
Pasak šefo, viešuosiuose pirkimuose dažnai iš anksto sudaromi ilgesnio laikotarpio produktų sąrašai, kad būtų užtikrintas tiekimas skirtingiems sezonams ir skirtingiems renginių formatams. Tai reiškia, kad dokumentuose gali atsirasti rečiau perkami ar konkretiems patiekalams reikalingi ingredientai, net jei jie kasdienybėje nenaudojami.
Kas tie „prabangūs“ produktai?
Daugiausia dėmesio sulaukė topinambai, dar vadinami gumbiniais saulėgrąžomis. Šefas aiškino, kad tai atspari ir gausiai deranti daržovė, o jos skonis primena bulvę su riešutų nata, todėl ji tinka tyrems, apkepams ar keptiems užkandžiams.
Mažmeninėje prekyboje topinambų kaina Lenkijoje dažnai siejama su maždaug 25–35 zlotais už kilogramą, tai yra apie 6–8 eurus. Tokia kaina labiau atitinka sezoninę nišinę daržovę, o ne išskirtinį delikatesą, ypač kai ji perkama didesniais kiekiais.
Kita diskusijų tema tapo salsifiai ir jų giminaitės skorzoneros, šakninės daržovės, kurios virtuvėje neretai lyginamos su šparagais. Nuluptas baltas minkštimas greitai patamsėja, todėl dažnai laikomas vandenyje su rūgštimi, o patiekaluose tinka virti, kepti ar užkepti su padažais.
Šefas teigė, kad jų kaina gali siekti apie 30 zlotų už kilogramą, tai yra maždaug 7 eurus, ir dažniau priklauso nuo sezoniškumo bei tiekimo, o ne nuo dirbtinai kuriamos prabangos. Tokie produktai dažniau sutinkami turgavietėse ar pas vietos augintojus, bet pamažu atsiranda ir platesnėje prekyboje.
Viešųjų pirkimų sąraše minėtas ir salikornija, dar vadinama jūros šparagais. Tai sūrų skonį turintys traškūs ūgliai, augantys pakrančių druskingose vietose, tinkantys kaip akcentas prie žuvies ar jūros gėrybių ir galintys iš dalies pakeisti druską.
Šis produktas paprastai yra retesnis ir dažniau pasiekiamas specializuotose tiekimo grandinėse. Minėta, kad 200 gramų pakuotė gali kainuoti apie 25 zlotus, tai yra maždaug 6 eurus, todėl, lyginant su įprastomis daržovėmis, tai brangesnis pasirinkimas, bet jis dažniausiai naudojamas mažais kiekiais.
Kodėl tokios temos greitai įkaista?
Viešųjų institucijų išlaidos maistui visuomet sulaukia padidinto dėmesio, nes gyventojai jas sieja su skaidrumu ir atsakomybe už mokesčių mokėtojų pinigus. Kita vertus, reprezentacinėse erdvėse maitinimas apima ne tik kasdienį meniu, bet ir valstybinius priėmimus, protokolą, svečių mitybos poreikius bei griežtesnius tiekimo reikalavimus.
Ekspertai dažnai primena, kad vien pirkimo sumos nepakanka vertinimui: svarbu, kokiam žmonių skaičiui ji skirta, kokio pobūdžio renginiai aptarnaujami ir kokios paslaugos į ją įskaičiuotos. Skirtinguose dokumentuose taip pat gali būti numatytos maksimalios vertės, kurios nebūtinai išnaudojamos kasdien.
Šefas interviu esmę apibendrino paprastai: viešųjų pirkimų sąrašai nėra restorano dienos meniu, o veikiau užtikrinimo planas, kad oficialių vizitų ar priėmimų metu virtuvė galėtų dirbti be trikdžių. Pasak jo, kai kurie produktai skamba neįprastai tik todėl, kad Lenkijoje jie rečiau vartojami kasdienėje virtuvėje.
„Minima suma nėra vien prezidento pietums: ji apima institucijų aptarnavimą, delegacijas ir oficialius susitikimus“, – sakė Łukaszas Miecznikowskis.
Leave a Reply