Neįprastą elgesį Antarktidoje pirmąkart pavyko užfiksuoti dronu: jaunikliai ilgai nedrįsta, o tada pasiryžta šuoliui.
Dokumentalistams pavyko nufilmuoti retą kadrą iš imperatoriškų pingvinų gyvenimo: jaunikliai pirmą kartą neria į vandenį ne nuo lygios pakrantės, o nuo maždaug 15 metrų aukščio ledo šelfo krašto. Vaizdo įraše matyti, kaip paukščiai susitelkia ant atbrailos, tarsi laukdami, kas išdrįs pirmas.
Tokie momentai gamtoje fiksuojami itin retai, nes kolonijos dažnai įsikūrusios sunkiai pasiekiamose vietose, o sąlygos Antarktidoje greitai keičiasi. Nedidelis dronas leido priartėti neardant paukščių elgsenos ir išlaikyti saugų atstumą.
„Tai buvo neįtikėtinas vaizdas. Net neįsivaizdavau, kad jaunikliai galės atlikti tokį didžiulį šuolį ir ne tik išgyventi, bet ir sėkmingai nuplaukti kartu“, – sakė operatorius Bertie Gregory.
Mokslininkai pastaraisiais metais vis dažniau fiksuoja, kad dalis imperatoriškų pingvinų kolonijų peri ne vien ant plūduriuojančio jūrinio ledo, bet ir ant ledo šelfų. Manoma, kad tai gali būti prisitaikymo strategija, nes jūrinis ledas kai kuriose Antarktidos dalyse tampa mažiau patikimas, ypač šylant klimatui ir dažnėjant nestabiliems sezonams.
Specialistai pabrėžia, kad jauniklių pirma kelionė į vandenį yra vienas svarbiausių jų gyvenimo etapų: nuo šio momento prasideda aktyvesnis savarankiškas maisto paieškos ir judėjimo vandenyne laikotarpis. Kartu tai ir didžiausios rizikos metas, nes staigus kritimas, šaltis ir plėšrūnai vandenyje reikalauja greitos adaptacijos.
Kadrai nufilmuoti rengiant dokumentinį „National Geographic“ projektą apie pingvinus, kurio kūrėjai kelis sezonus dirbo Antarktidoje. Filmavimo komanda dalį laiko praleido prie Ekströmo ledo šelfo, kur stebima didelė imperatoriškų pingvinų kolonija.
Tyrėjai tikisi, kad tokie įrašai pravers ne tik edukacijai, bet ir geriau suprantant, kaip pingvinai keičia elgseną reaguodami į besikeičiančias aplinkos sąlygas. Pastaraisiais metais didelį dėmesį gauna klausimas, kaip jūrinio ledo pokyčiai veikia perėjimo sėkmę ir jauniklių išgyvenamumą skirtinguose regionuose.
Leave a Reply