Paštininkus ir miškininkus vienijantys profesiniai susivienijimai kreipėsi į Vyriausybę, ragindami skubiai peržiūrėti kompensaciją už darbui naudojamus privačius automobilius. Jų teigimu, dabartinė riba nebeatitinka realių degalų ir eksploatacijos kaštų, todėl dalis darbuotojų gali nustoti naudoti asmenines transporto priemones.
Profesinių sąjungų teigimu, problema yra sisteminė, nes privačios transporto priemonės tapo kasdienės veiklos dalimi, ypač regionuose. Jei situacija nesikeis, rizika paliesti ne tik siuntų pristatymą, bet ir dalį miškų priežiūros bei kitų darbų, kuriems būtinas nuolatinis judėjimas teritorijose.
Kodėl kilometrų kompensacija tapo konfliktu?
Dabar galiojanti maksimali kompensacija už tarnybai naudojamą asmeninį automobilį buvo nustatyta 2023 metais ir, pasak profesinių sąjungų, nuo tada nebuvo indeksuota. Darbuotojai pabrėžia, kad per šį laiką brango ne tik degalai, bet ir remontas, draudimas, padangos bei automobilio nusidėvėjimas.
Anot profesinių sąjungų, didžiausias spaudimas juntamas ten, kur maršrutai ilgi, o alternatyvų mažai. Kai kuriais atvejais darbuotojai per dieną nuvažiuoja dešimtis ar net kelis šimtus kilometrų, o kompensacija, jų vertinimu, nepadengia realių sąnaudų.
„Niekas nenori primokėti už tai, kad galėtų dirbti“, – sakė profesinės sąjungos atstovas.
Ką reikštų atsisakymas naudoti asmeninį automobilį?
Jei dalis paštininkų ir miškininkų nustotų važiuoti savo automobiliais, darbdaviams tektų spręsti logistikos klausimą iš naujo. Praktikoje tai reikštų poreikį skubiai didinti tarnybinių automobilių parką, perplanuoti maršrutus arba keisti darbo organizavimą, o tai kainuotų ir laiką, ir pinigus.
Pašto paslaugoms tai būtų jautriausia kaimo ir rečiau apgyvendintose vietovėse, kur atstumai didesni, o pristatymo dažnis ir taip priklauso nuo turimų resursų. Miškininkų atveju tai galėtų sulėtinti dalį kasdienių darbų, susijusių su teritorijų patikra, priežiūra ir operatyviu reagavimu.
Sprendimo paieškos ir kas toliau
Profesinės sąjungos Vyriausybei siūlo didinti maksimalią kompensaciją iki 1,50 zloto už kilometrą. Perskaičiavus, tai sudaro apie 0,35 euro už kilometrą, tačiau galutinis sprendimas priklausytų nuo teisės aktų pakeitimų ir biudžetinių pasekmių įvertinimo.
Viešojo sektoriaus darbuotojams ši tema svarbi ir dėl apmokestinimo niuansų: kompensacijos, mokamos kaip nustatytų limitų neviršijantis išlaidų atlyginimas, paprastai traktuojamos kitaip nei papildomos išmokos. Dėl to profesinės sąjungos akcentuoja, kad problema nėra vien atlygio dydis, bet ir teisinis mechanizmas, kuris turi užtikrinti, kad darbuotojo išlaidos būtų kompensuojamos realiai.
Kol kas konkrečių terminų, kada galėtų būti pateikti atnaujinti siūlymai ar projektai, nėra, tačiau diskusija, profesinių sąjungų teigimu, pasiekė etapą, kai delsimas gali turėti tiesiogines pasekmes paslaugų tęstinumui.
Leave a Reply