JAV ir Rusijos valstybinis branduolinės energetikos koncernas „Rosatom“ tęsia pokalbius dėl galimos partnerystės mažųjų modulinių branduolinių reaktorių srityje. Pasak Rusijos valstybinės žiniasklaidos, tokie įrenginiai galėtų tiekti elektrą sparčiai augantiems DI duomenų centrams.
„Nors tai gali skambėti keistai, branduolinės energetikos bendradarbiavimas su JAV nebuvo nutrūkęs, nepaisant visų kliūčių“, – sakė „Rosatom“ vadovas Aleksejus Lichačiovas.
Jis pabrėžė, kad garantijų dėl konkrečių susitarimų įgyvendinimo nėra, tačiau derybos dėl mažųjų reaktorių tęsiasi. Tokie pareiškimai išryškina, kad energetikos ir aukštųjų technologijų sankirta tampa viena jautriausių sričių geopolitikoje.
Kodėl DI reikia naujų energijos šaltinių?
Pastaraisiais metais DI modelių mokymas ir veikimas stipriai padidino duomenų centrų elektros poreikį, ypač ten, kur koncentruojami didelio našumo skaičiavimai. Dėl to energetikos bendrovės ir technologijų įmonės vis dažniau ieško stabilios, nuspėjamos ir mažai anglies dioksido išskiriančios generacijos.
Mažieji moduliai reaktoriai dažnai pristatomi kaip sprendimas, galintis užtikrinti pastovią galią 24 valandas per parą ir sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro. Vis dėlto tokie projektai paprastai susiduria su ilgu licencijavimu, didelėmis pradinėmis investicijomis ir visuomenės priėmimo klausimais.
Plaukiojantys reaktoriai ir eksportas
„Rosatom“ taip pat signalizuoja apie plaukiojančių branduolinių reaktorių eksporto galimybes, pirmiausia pakrančių valstybėms Afrikoje. Plaukiojančios elektrinės remiasi mažųjų reaktorių technologijomis ir teoriškai gali būti greičiau dislokuojamos ten, kur trūksta tinklų infrastruktūros.
Rusija jau turi vieną komerciškai eksploatuojamą plaukiojantį reaktorių, kuris veikia Čiukotkoje, šalies šiaurės rytuose. Šis pavyzdys naudojamas kaip argumentas, kad technologija yra realiai pritaikoma, tačiau jos mastelio didinimas ir tarptautinis reguliavimas išlieka sudėtingi.
Ką tai reikštų JAV rinkai?
Jei tokie pokalbiai virstų apčiuopiamais projektais, jie neišvengiamai keltų klausimų dėl saugumo, tiekimo grandinių ir politinės rizikos. Branduolinė energetika yra griežtai reguliuojama, o su Rusija susiję projektai Vakarų šalyse vertinami per sankcijų ir nacionalinio saugumo prizmę.
Kol kas viešai skelbiama informacija leidžia spręsti tik apie konsultacijų ir idėjų lygį, o ne apie pasirašytus kontraktus. Tačiau pati kryptis rodo aiškią tendenciją: DI infrastruktūros plėtra vis dažniau verčia grįžti prie branduolinės energetikos kaip bazinės galios šaltinio.
Leave a Reply