Lenkijoje visuomenę sukrėtė beveik trejų metų mergaitės mirtis po ilgalaikio smurto. Teismas skyrė 15 metų laisvės atėmimo bausmę biologinei motinai, o jos partneriui – 6 metus. Mergaitės istorija vėl aptarinėjama artėjant Vėlinių laikotarpiui, kai žmonės masiškai lanko kapus.
Mergaitė po gimimo kurį laiką augo globos sistemoje ir buvo prižiūrima ją mylėjusių žmonių. Vėliau, teismo sprendimu, ji buvo grąžinta biologinei motinai, kuriai suteikta galimybė auginti vaiką. Būtent po šio sprendimo, kaip nustatyta byloje, prasidėjo vaiko kančios, pasibaigusios tragedija.
Medikus pribloškę sužalojimai
2021 metų gegužę vaikas buvo atvežtas į ligoninę Torunėje itin sunkios būklės. Byloje minėta, kad sužalojimų mastas šokiravo net patyrusius medikus, o pastangos išgelbėti gyvybę buvo nesėkmingos. Mergaitė mirė 2021 metų birželio 12 dieną.
Teismas konstatavo, kad mirtis buvo susijusi su žiauriu smurtu ir nepriežiūra, o ne atsitiktine nelaime. Teisinėje praktikoje tokiose bylose itin svarbu nustatyti ne tik tiesioginį smurtautoją, bet ir aplinkinių atsakomybę, kai vaikas paliekamas pavojuje, nors grėsmė akivaizdi.
Bausmės motinai ir jos partneriui
Motina buvo pripažinta kalta dėl itin žiauraus smurto, nulėmusio vaiko mirtį, ir nuteista 15 metų laisvės atėmimo bausme. Jos partneriui skirta 6 metų bausmė už tai, kad jis nesiėmė veiksmų, nors, kaip nustatyta byloje, galėjo sustabdyti smurtą ar kreiptis pagalbos.
Skelbiama, kad 2025 metų gegužę apeliacinis teismas Gdanske paliko nuosprendį galioti. Byloje taip pat minėta, jog kaltinamoji bandė teisme aiškinti, esą dalį sužalojimų galėjo padaryti kitas vaikas, tačiau teismas šios versijos nepatvirtino.
Tragedija išryškino spragas
Ši istorija išryškino sudėtingą dilemą, su kuria susiduria vaiko teisių apsauga: kaip suderinti biologinių tėvų teisę auginti vaiką ir būtinybę užtikrinti realų saugumą. Specialistai pabrėžia, kad sprendimas grąžinti vaiką į biologinę šeimą turi būti lydimas intensyvios priežiūros, aiškių rizikos vertinimų ir greitų reakcijos mechanizmų, jei kyla įtarimų dėl smurto.
Artėjant lapkričio 1 ir 2 dienoms tokios istorijos vėl sugrįžta į viešumą: žmonės kapinėse pamato mažų vaikų kapus ir ieško atsakymų, kas nepastebėjo pavojaus laiku. Vaiko kapą, kaip pasakojo vietos gyventojai, prižiūri žmonės, kurie ją augino globos laikotarpiu.
„Po jos mirties labiausiai įstrigo globėjos ašaros – atrodė, kad ji neteko savo vaiko“, – sakė vienas pašnekovas, prisiminęs laidotuvių dieną.
Leave a Reply