Depresija ir tamsus sezonas: mokslininkai rodo į terapiją šviesa – ką verta žinoti dabar

Kaip šviesa veikia nuotaiką?

Ryški dienos šviesa padeda sinchronizuoti vidinį biologinį laikrodį, kuris reguliuoja miegą, budrumą ir kai kurių hormonų išsiskyrimą. Šviesos signalai, patekę į akis, perduodami smegenų sritims, atsakingoms už paros ritmo derinimą prie dienos ir nakties ciklo.

Kai natūralios šviesos trūksta, ypač rudenį ir žiemą, paros ritmas daliai žmonių išsibalansuoja. Tai gali pasireikšti prastesne nuotaika, energijos stoka, mieguistumu dieną ir miego kokybės suprastėjimu naktį.

Specialistai pabrėžia, kad nuotaikos pokyčius dažnai sustiprina ir gyvenimo būdas: mažesnis fizinis aktyvumas, daugiau laiko patalpose, netaisyklingas miego režimas. Dėl to kai kuriems žmonėms vien pasistengti daugiau būti lauke nepakanka.

Kas yra šviesos terapija?

Šviesos terapija, dar vadinama fototerapija, yra metodas, kai žmogus reguliariai būna veikiamas intensyvios šviesos, siekiant stabilizuoti biologinį laikrodį. Manoma, kad tai gali turėti įtakos su miegu ir nuotaika susijusiems procesams, įskaitant melatonino ritmą ir serotonino sistemos aktyvumą.

Dažniausiai šis metodas taikomas sezoniniam afektiniam sutrikimui, kai depresijos simptomai kartojasi šaltuoju metų laiku ir palengvėja pavasarį. Klinikinė praktika rodo, kad daliai žmonių jis gali būti naudingas ir esant nesezoninei depresijai, tačiau rezultatai nėra vienodi.

Tipinis režimas dažnai siejamas su 10 000 liuksų šviesos šaltiniu ir maždaug 20–30 minučių trukmės seansais ryte, geriausia per pirmą valandą po pabudimo. Tiesiai į lempą žiūrėti nereikia, svarbu, kad šviesa pasiektų atmerktas akis iš rekomenduojamo atstumo.

Ką rodo tyrimai ir kam reikia atsargumo?

Mokslinėje literatūroje geriausiai pagrįstas šviesos terapijos efektyvumas sezoninės depresijos atvejais. Tyrimai rodo, kad reguliari ryški šviesa gali sumažinti simptomų intensyvumą, pagerinti savijautą ir padidinti energijos lygį, nors poveikio stiprumas skiriasi.

Naujesnėse apžvalgose pabrėžiama, kad nesezoninės depresijos atvejais šviesos terapija kai kuriems pacientams gali būti veiksminga kaip papildoma priemonė, ypač derinant ją su antidepresantais. Vis dėlto tyrimų rezultatai nevienalyčiai, o metodika skiriasi, todėl šviesos terapija ne visada laikoma universaliu sprendimu.

Šalutiniai poveikiai dažniausiai būna lengvi ir trumpalaikiai: galvos skausmas, akių nuovargis, dirglumas, pykinimas ar miego sutrikimai. Jei simptomai kartojasi, paprastai rekomenduojama koreguoti seanso trukmę, laiką arba intensyvumą.

Ypač atsargiai šviesos terapija vertinama žmonėms, turintiems akių ligų, pavyzdžiui, tinklainės pažeidimų, glaukomą ar diabetinę retinopatiją. Tokiais atvejais prieš pradedant kursą pravartu pasitarti su gydytoju ir, jei reikia, su oftalmologu.

Gydytojo konsultacija svarbi ir vartojantiems vaistus, didinančius jautrumą šviesai, nes gali padidėti nepageidaujamų reakcijų rizika. Taip pat akcentuojama, kad sergant bipoliniu sutrikimu reikalinga psichiatro priežiūra, nes netinkamai parinktas režimas gali išprovokuoti hipomanijos ar manijos simptomus.

Specialistai pabrėžia, kad šviesos terapija neturėtų būti laikoma savarankišku psichoterapijos ar paskirtų vaistų pakaitalu. Jei depresijos simptomai ryškėja, atsiranda minčių apie savižalą ar prastėja kasdienis funkcionavimas, būtina kreiptis profesionalios pagalbos.