Po Vėlinių kapinėse susikaupia įspūdingas atliekų kiekis: sutvarkius vieną kapą vidutiniškai lieka nuo 3 iki 9 kilogramų panaudotų žvakių, įdėklų, vazonėlių, gėlių ir kitų šiukšlių. Atliekų tvarkytojai sako, kad didelė dalis jų galėtų būti perdirbama, tačiau tam trukdo netinkamas rūšiavimas.
Kaip nurodo asociacija „Polski Recykling“, Lenkijos kapinės per metus sugeneruoja apie 500 tūkst. tonų atliekų. Skaičiuojama, kad net iki 100 tūkst. tonų jų sudaro žaliavos, kurios, tinkamai atskirtos, galėtų grįžti į ekonomiką.
Didžiausia problema – atliekos dažnai metamos į bendrus konteinerius. Stiklinės ir plastikinės žvakidės, metaliniai dangteliai, vazonėliai ar plėvelės susimaišo su žeme, vašku ir augalų likučiais, todėl vertingos medžiagos užsiteršia.
Tokiu atveju stiklo, plastiko ir metalo atgavimas tampa ekonomiškai neapsimokantis, o dalis medžiagų nukreipiama į alternatyvaus kuro gamybą arba keliauja į sąvartynus. Tai reiškia, kad prarandami ištekliai, kurie galėtų pakeisti pirmines žaliavas gamyboje.
Tūkstančiai tonų žaliavų „iškrenta“ iš apyvartos
Asociacijos skaičiavimais, maždaug trys ketvirtadaliai kapinėse susidarančių atliekų srauto yra gėlės, augalinės atliekos ir žemė. Likusi dalis – apie 130 tūkst. tonų – yra vadinamosios medžiaginės atliekos: daugiausia stiklas, plastikas ir metalai.
Atliekų tvarkymo sektorius pabrėžia, kad būtent ši dalis galėtų tapti reikšmingu perdirbimo šaltiniu. Tačiau kai rūšiavimas nevyksta arba vyksta prastai, medžiagos praranda vertę dėl priemaišų.
Galiausiai nukenčia ir atliekų surinkimo bei apdorojimo grandinė: mišrios atliekos keliauja į komunalines įrenginius, kur jų panaudojimo galimybės gerokai siauresnės. O žiedinės ekonomikos požiūriu tai – praleista proga sumažinti žaliavų poreikį.
Naujas iššūkis – LED žvakės ir baterijos
Prie tradicinių kapinių atliekų vis dažniau prisideda ir elektronikos srautas – LED žvakės, neretai importuojamos iš Azijos. Asociacijos vertinimu, jos gali sudaryti nuo 2 iki 3 tūkst. tonų elektronikos atliekų per metus.
Skirtingai nei įprastos žvakės, LED variantai turi elektronikos elementų ir baterijų, kurioms reikalingas atskiras surinkimas ir tvarkymas. Netinkamai išmestos baterijos kelia riziką atliekų tvarkymo įrenginiams – gali sukelti gaisrus transportavimo, rūšiavimo ar sandėliavimo metu, taip pat didina taršos pavojų.
Dėl to pabrėžiama, kad panaudotos LED žvakės turėtų patekti į elektronikos atliekų surinkimo sistemą, o baterijos – jei jas galima saugiai išimti – į tam skirtus atskirus konteinerius.
Siūlomi pokyčiai kapinėse: daugiau rūšiavimo ir surinkimo taškų
Perdirbimo sektorius teigia, kad svarbiausia – sudaryti realias sąlygas selektyviam atliekų surinkimui kapinėse. Tai reikštų aiškiai atskirtus konteinerius žalioms atliekoms ir antrinėms žaliavoms, taip pat baterijų ir panaudotos elektronikos surinkimo vietas.
Taip pat siūlomos vadinamosios „žvakių dalijimosi“ vietos, kur dar tinkamas naudoti žvakes būtų galima palikti pakartotiniam naudojimui, o ne iškart išmesti. Augalinės atliekos, kaip nurodoma, galėtų būti kompostuojamos, o kompostas panaudojamas kapinių želdynams prižiūrėti.
„Tai smulkūs gestai, bet šalies mastu jie lemia, ar tūkstančiai tonų stiklo, plastiko ir metalo sugrįš į apyvartą, ar atsidurs sąvartyne arba, dar blogiau, terš aplinką“, – pabrėžia asociacijos „Polski Recykling“ prezidentas Sławomiras Pacekas.
Atliekų tvarkytojai tikina, kad geresnė tvarka kapinėse leistų sumažinti žaliavų nuostolius ir padidinti perdirbimui tinkamų medžiagų dalį, ypač intensyviausiu laikotarpiu po Vėlinių.
Leave a Reply