1995-aisiais į Jeloustouną sugrąžinti vilkai pakeitė ekosistemą: po 80 metų atželia drebulės

Written by

in

Jeloustouno nacionaliniame parke JAV po maždaug 80 metų pertraukos vėl pastebimai atželia jaunos drebulės – mokslininkai šį pokytį sieja su vilkų sugrįžimu į parką.

Kaip rašo „Futura-sciences.com“, ryškesni atsinaujinimo ženklai išryškėjo lyginant skirtingais metais atliktus tuose pačiuose plotuose stebėjimus: vietose, kur ilgą laiką beveik nebuvo išgyvenančių jaunų medžių, situacija ėmė keistis.

2012 metais drebulynus tyrę mokslininkai buvo fiksavę, kad dalyje teritorijų beveik nėra jaunų medžių, galinčių užaugti iki saugesnio aukščio – jų ūgliai buvo nuolat apgraužiami briedžių.

Vėlesni vizitai į tas pačias vietas parodė kitokį vaizdą: ekologas Luke’as Painteris iš Oregono valstijos universiteto, grįžęs į anksčiau tirtas teritorijas, užfiksavo, kad dalyje masyvų atsirado gerokai aukštesnių jaunų drebulių, o tai šiaurinėje parko dalyje nebuvo įprasta nuo 1940-ųjų.

Kas pasikeitė sugrąžinus vilkus

Pagrindinis lūžis siejamas su vilkų sugrįžimu: iki 1926 metų Jeloustoune šie plėšrūnai buvo visiškai išnaikinti vykdant federalines programas, o jų nelikus ėmė augti kanopinių populiacija.

Daugėjant gyvūnų, sustiprėjo spaudimas jaunai augmenijai – ypač drebulėms, gluosniams ir tuopoms, kurių ūgliai būdavo intensyviai apėdami ir nepasiekdavo brandos.

1995 metais į parką išleista pirmoji 14 vilkų grupė. Tyrėjai pabrėžia, kad plėšrūnų sugrįžimas paveikė ne tik žolėdžių gausą, bet ir jų elgseną.

Anksčiau bandos galėdavo ilgiau laikytis atvirose vietose prie upių ir upelių, kur gausu šviežios augmenijos. Atsiradus vilkų grėsmei, gyvūnai tapo atsargesni, dažniau judėjo ir ėmė vengti kai kurių pavojingesnių zonų, įskaitant tankesnius sąžalynus upių užliejamose teritorijose.

Kodėl vilkai – ne vienintelis veiksnys

Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad augmenijos atsigavimas nėra vien vilkų „nuopelnas“. Drebulynų būklę veikia ir kiti plėšrūnai bei gyvūnai, pavyzdžiui, lokiai, pumos ar bizonai.

Svarbūs ir tokie veiksniai kaip orų sąlygos bei žmogaus veikla. Vis dėlto dabartiniai pokyčiai, tyrėjų vertinimu, rodo teigiamą Jeloustouno ekosistemos dinamiką.

Comments

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *