Lenkijoje senų kietojo kuro katilų keitimas dar truks ne vienerius metus, todėl milijonai namų ūkių pereinamuoju laikotarpiu ir toliau šildysis anglimi. Energetikos viceministras Marian Zmarzły teigia, kad emisijas galima mažinti jau dabar – nelaukiant, kol bus visiškai pakeisti šildymo šaltiniai.
Kaip interviu portalui WNP sakė viceministras, sprendimų reikia būtent tiems namų ūkiams, kurie šiuo metu kietojo kuro katilus naudoja legaliai. Anot jo, valstybė turėtų būti suinteresuota, kad naudojamas kuras turėtų geresnius ir pastovesnius parametrus bei sukeltų kuo mažesnę taršą.
Kartu pabrėžiama, kad „pereinamojo laikotarpio“ priemonės negali tapti būdu vilkinti privalomą šildymo įrenginių pakeitimą. Jei pagal galiojančius reikalavimus konkretus įrenginys turi būti pakeistas, laikinos priemonės neturėtų pratęsti jo eksploatacijos.
Viceministras taip pat užsimena apie galimą paramos mechanizmą, kuris būtų orientuotas į išmatuojamą aplinkosauginį efektą. Jo vertinimu, toks modelis galėtų kainuoti apie 30 mln. zlotų per metus, tačiau diskusiją siūloma pradėti nuo klausimo, kokią taršos mažinimo naudą už šią sumą pavyktų pasiekti.
Pereinamojo laikotarpio sprendimai: mažiau taršus kuras
Pasak M. Zmarzły, didesnę reikšmę gali įgyti mažesnės emisijos kuras. Kaip pavyzdį jis mini rinkoje jau esantį produktą „Klasa Błękitny“ – mažadūmių ir mažiau taršių anglies kuro produktų liniją.
Anot viceministro, sprendžiant, ar toks produktas gali būti naudojamas kaip viešosios politikos priemonė, svarbiausia turėtų būti objektyvūs kriterijai: kuro parametrai, kokybės pastovumas ir tyrimų rezultatai. Jis akcentuoja, kad visi panašūs sprendimai turėtų būti vertinami pagal vienodas taisykles, o ne išskiriant konkretų gamintoją.
Tekste taip pat nurodoma, kad tyrimų rezultatai rodo galimybę mažinti emisijas daugiau nei iš pradžių numatyta 30 proc., todėl svarstytinas platesnis tokių sprendimų pritaikymas. Kartu pabrėžiama, jog konkrečių mišinių ir laboratorinių sąlygų rezultatai nėra garantija, kad identiškas efektas bus pasiektas kiekviename įrenginyje.
Paramos modelis: pinigai namų ūkiui, o ne gamintojui
Viceministras siūlo, kad bet koks galimas paramos mechanizmas būtų nukreiptas tiesiogiai į namų ūkius ir paremtas aiškiais, vienodais kokybės bei emisijų kriterijais. Jo pozicija – valstybė neturėtų finansuoti konkretaus gamintojo, o turėtų remti pamatuojamą aplinkosauginį rezultatą.
Taip pat keliama mintis, ar kuriant naują paramą verta pradėti „nuo nulio“, ar dalį jau egzistuojančių priemonių galima būtų pritaikyti sprendimams, kurie taršą sumažintų nedelsiant – dar iki šildymo įrenginių pakeitimo.
Aiškūs standartai vartotojams ir rinkai
Dar vienas akcentas – rinkai reikia suprantamų standartų. M. Zmarzły teigia, kad vartotojui svarbi ne tik kaina ar produkto pavadinimas, bet ir kilmė, parametrų pastovumas bei patvirtintas poveikis aplinkai.
Jo vertinimu, kai techninius kokybės dokumentus paprastam vartotojui sudėtinga interpretuoti, aiškūs standartai ir skaidri kontrolė tampa svarbiu įrankiu. Tokia logika, anot viceministro, ypač aktuali dėl to, kad šildymo sistemų modernizacija yra daugiametis procesas, o kiekvienas šildymo sezonas be taršą mažinančių veiksmų reiškia papildomas visuomenines sąnaudas.
Leave a Reply