Lenkijos parlamento rinkimų kampanija 2027 metais, ekspertų vertinimu, gali būti kitokia nei ankstesnės: kova vyks ne tik dėl rinkėjų balsų, bet ir dėl to, ką žmonėms atsakys dirbtiniu intelektu paremti chatbotai.
Kaip rašo WNP, specialistai perspėja apie naujas grėsmes – nuo bandymų paveikti pačius chatbotus iki tikslingo melagingo turinio „prastūmimo“ į informacinę erdvę taip, kad vėliau jį kartotų didieji kalbos modeliai.
Vienas esminių rizikos veiksnių – masiškai skleidžiamos netikros žinutės, kurios tampa tarsi „žaliava“ DI sistemoms. Jei tokia informacija patenka į modelių mokymo duomenis ar jų naudojamus šaltinius, vėliau ji gali būti pateikiama kaip atrodanti patikima.
Tuo pat metu pabrėžiama, kad Lenkijoje visuomenės suvokimas apie šiuos pavojus vis dar menkas, o valdžia iki šiol nėra pristačiusi aiškaus informacinės rinkimų apsaugos plano.
Vyriausybės planai ir abejones keliantys incidentai
Straipsnyje nurodoma, kad Lenkijos vyriausybė 2027 metų kampanijai planuoja programą „Bezpieczne wybory 2027“ („Saugūs rinkimai 2027“), kuri turėtų tęsti ankstesnius veiksmus ir apimti dezinformacijos monitoringą, bandymų diskredituoti rinkimų procesą stebėseną bei koordinuotų atakų prieš informacinę erdvę fiksavimą.
Taip pat numatyta, kad naujai kuriamas Kovos su dezinformacija centras turėtų sujungti vyriausybės, NASK, RCB ir už valstybės saugumą atsakingų tarnybų iniciatyvas.
Vis dėlto tekste primenamas incidentas, kai skaitmeninimo viceministras Pawełas Olszewskis, tapęs šio centro vadovu, pats pasidalijo „X“ platformoje deepfake turiniu – redaguotu vaizdu prie Konstitucinio Tribunolo, jo tinkamai nepažymėjęs. Toks atvejis kelia klausimų dėl institucijų pasirengimo ir informacinės higienos.
Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį, kad jau dabar internete matoma DI sugeneruoto turinio banga, dezinformacijos srautai ir botų aktyvumas rodo, su kuo gali tekti susidurti artėjant rinkimams.
Ar chatbotai gali „padėti“ apsispręsti, už ką balsuoti?
Analitinio centro „Res Futura“ komunikacijos vadovas Kamilis Smogorzewskis teigia, kad 2027 metais pirmą kartą gali aiškiai pasimatyti, kaip stipriai rinkėjų pasirinkimus veikia didieji kalbos modeliai, tokie kaip „ChatGPT“ ir panašūs įrankiai.
Jo aiškinimu, nors chatbotai dažnai atsisako tiesiogiai nurodyti, už ką balsuoti, pakanka klausimą suformuluoti kitaip – pavyzdžiui, prašant įvardyti, kuri politinė jėga labiausiai atitinka vartotojo pažiūras. Jei žmogus turi viešą profilį socialiniuose tinkluose, modelis teoriškai gali remtis jo įrašais ir „suklasifikuoti“ politines nuostatas.
Tekste pabrėžiama, kad atsakymai, kuriuos gaus vartotojai, gali priklausyti ir nuo to, kaip aktyviai partijos „pamaitins“ informacinę erdvę turiniu, kurį modeliai vėliau randa ar cituoja. Tai siejama su praktika, kai turinys kuriamas ne tik rinkėjams, bet ir algoritmams.
Paklaustas apie tai, ar turi žinių apie partijų veiksmus šioje srityje, Lenkijos skaitmeninimo viceministras Michałas Gramatyka teigė, kad jam „nieko apie tai nežinoma“.
JAV pavyzdys ir „pranie dezinformacji“ taktika
Straipsnyje pateikiamas ir JAV pavyzdys: „Pew Research Center“ apklausoje 8 proc. respondentų nurodė ieškoję informacijos apie rinkimus naudodami DI chatbotus, o 40 proc. iš šios grupės pripažino, kad taip tikėjosi gauti užuominų, už ką balsuoti.
Hamburgo universiteto (IFSH) mokslininkas dr. Mateuszas Łabuzas atkreipia dėmesį, kad dalis politinių veikėjų gali bandyti daryti įtaką tam, kaip generatyviniai įrankiai pateikia informaciją. Jis mini, kad kalbama ir apie nemažas, tačiau tik apytiksliai vertinamas lėšas, kurias kai kas galėjo skirti bandymams paveikti DI atsakymus.
Viena pavojingiausių tendencijų įvardijama „dezinformacijos plovimu“ – kai melas kuriamas masiškai ne tam, kad jį skaitytų žmonės, o tam, kad jis „užkrėstų“ informacinį ekosistemą ir galiausiai būtų atkartotas chatbotų kaip tariamai neutralūs, patikrinti faktai.
Ši tema siejama ir su vadinamuoju LLM grooming – tikslingu interneto užpildymu pasikartojančiomis žinutėmis, kurios vėliau gali patekti į modelių mokymo duomenis ar jų naudojamus šaltinius.
Skaitmeniniai įgūdžiai ir pasirengimas naujoms grėsmėms
Tekste cituojamas ir 2026 metų tyrimas „Dezinformacja oczami Polaków 2026“, kuriame nurodoma, kad 20 proc. apklaustųjų teigia susidūrę su netikromis DI sugeneruotomis naujienomis, o 45 proc. – su deepfake turiniu. Dar 34 proc. sako nežinantys, ar tokį turinį buvo matę.
Kartu primenami ir „Eurostat“ duomenys: 2025 metais bent bazinius skaitmeninius įgūdžius turėjo maždaug pusė Lenkijos gyventojų nuo 15 metų, o virš bazinio lygio – 24 proc. Tai, straipsnio teigimu, yra žemiau Europos Sąjungos vidurkio.
Dr. M. Łabuzo vertinimu, didžiausias pavojus kyla iš vartotojų nežinojimo – tiek apie DI sistemų ribotumus, tiek apie tai, kaip galima jomis manipuliuoti ir kaip jų pateikiama informacija veikia sprendimų priėmimą.
Ekspertai sutaria dėl vieno: artėjant 2027-ųjų rinkimams klausimai apie valstybės pasirengimą, informacinį atsparumą ir visuomenės skaitmeninį raštingumą taps ne mažiau svarbūs nei tradicinė politinė kampanija.
Leave a Reply