Lenkijoje kilo naujas ginčas dėl Konstitucinio Tribunolo vadovybės: dalis teisininkų ir politikų kvestionuoja, ar pastarieji sprendimai keičiant institucijos valdymą buvo teisėti.
Konfliktą įžiebė vėlyvo spalio įvykiai prie Tribunolo būstinės, kai, žiniasklaidos pranešimais, į pastatą įėjo naujojo Seimo paskirti teisėjai, lydimi viešąją tvarką užtikrinančių tarnybų pareigūnų.
Dar prieš tai teisėja Anna Korwin-Piotrowska paskelbė sustabdžiusi Tribunolo prezidentą Bogdaną Święczkowskį ir jo pavaduotoją Bartłomiejų Sochańskį. Ji, kaip ilgiausią stažą turinti teisėja, perėmė vadovavimo pareigas.
Valdantieji šiuos veiksmus aiškina kaip bandymą atkurti teisinę tvarką, o opozicija juos vadina neteisėtu Konstitucinio Tribunolo perėmimu. Dėl to ginčas tapo viena svarbiausių pastarųjų dienų politinių temų.
Nesutarimai dėl to, kas laikomas Tribunolo vadovu
Didžiausios diskusijos kyla dėl to, ar pagal galiojančias nuostatas Tribunolo prezidento pareigas toliau eina Bogdanas Święczkowskis, ar vis dėlto sprendimai jį nušalinti buvo pakankami vadovybės pasikeitimui.
Lenkijos Aukščiausiosios advokatų tarybos prezidentas Przemysławas Rosati viešai tvirtino, kad teisiniu požiūriu prezidentu tebėra laikomas B. Święczkowskis, o A. Korwin-Piotrowskos sprendimo veiksmingumas, jo vertinimu, kelia rimtų abejonių.
Jis taip pat pabrėžė, kad net ir pripažinus sprendimą veiksmingu, tai nebūtinai reikštų pareigų praradimą – greičiau laikino pobūdžio nušalinimą nuo kasdienių funkcijų.
Skirtingos konstitucininkų ir buvusių vadovų pozicijos
Kritiškai apie veiksmus pasisakė ir kai kurie konstitucinės teisės specialistai, tarp jų Marcin Matczak ir Ryszard Piotrowski, taip pat dalis Aukščiausiojo Teismo teisėjų.
Vis dėlto kitos nuomonės laikėsi keli buvę Konstitucinio Tribunolo prezidentai – jie tokius veiksmus vertino kaip galimą kelią baigti užsitęsusį konstitucinį konfliktą.
Atskira ginčo dalis susijusi su bendrojo susirinkimo kvorumu: viešai svarstyta, ar sprendimams priimti gali pakakti aštuonių dalyvių. M. Matczak argumentavo, kad kvorumas turėtų būti skaičiuojamas nuo bendro teisėjų skaičiaus, o ne nuo tų, kurie konkrečiu metu vykdo pareigas po sustabdymų.
Kalbos apie „resetą“, bet sutarimo nematyti
Reaguodami į krizę kai kurie politikai pradėjo kalbėti apie Konstitucinio Tribunolo „resetą“ konstituciniu keliu. Tarp pasiūlymų minėta ir idėja užbaigti dabartinės sudėties kadenciją bei naujus teisėjus rinkti kvalifikuota – trijų penktųjų – balsų dauguma.
Tačiau plačios paramos šiems planams kol kas nėra. Donaldas Tuskas atmetė kompromiso galimybę, o Przemysławas Czarnekas vietoj „reseto“ siūlė pirmalaikius rinkimus.
Laidoje „Dudek o polityce“ politologas prof. Antoni Dudek teigė, kad greitas ginčo sprendimas mažai tikėtinas, nes didžiųjų politinių stovyklų lyderiai nemato politinio intereso susitarti.
Profesoriaus vertinimu, konfliktas gali plėstis ir apimti kitas valstybės institucijas, įskaitant kovą dėl įtakos Aukščiausiajame Teisme. Nors, jo teigimu, atsitraukimas nuo eskalacijos dėl Lenkijos centrinio banko sumažino riziką, ginčas dėl Konstitucinio Tribunolo ir toliau kelia rimtų teisinių ir politinių klausimų.
Leave a Reply