Azerbaidžanas ir Ukraina išplėtė ekonominį bei energetinį bendradarbiavimą ir pasirašė 2026–2027 metų veiksmų planą. Susitarimai įtvirtinti Užhorode surengus 14-ąjį jungtinės tarpvyriausybinės komisijos posėdį.
Šis susitikimas buvo pirmasis, kai komisija susirinko Ukrainos teritorijoje nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios, praneša „Euronews“. Deryboms vadovavo Azerbaidžano energetikos ministras Parvizas Šahbazovas ir Ukrainos pirmasis vicepremjeras bei energetikos ministras Denysas Šmyhalis.
Delegacijos pasirašė protokolą ir patvirtino veiksmų planą, apimantį 14 sričių. Pagrindinis dėmesys skirtas energetikos infrastruktūros atsparumui ir tarpvalstybiniams komerciniams ryšiams, kuriuos apsunkina karo sąlygomis išaugę logistikos iššūkiai.
Be energetikos, aptartos investicijos, transportas, technologijos ir inovacijos. Šahbazovas socialiniame tinkle „X“ nurodė, kad planas taps gairėmis artimiausiam dvejų metų laikotarpiui.
Pagalba tinklui ir pasirengimas žiemai
Užhorode vykusių pokalbių centre buvo Ukrainos elektros tinklo fizinė apsauga ir stabilizavimas artėjant žiemai. Pareigūnai apsilankė Vakarų Ukrainos energetikos objekte, kur apžiūrėjo vadinamąsias antrojo lygio apsaugos sistemas, skirtas kritinei infrastruktūrai nuo atakų.
Vizito metu patvirtinta, kad Ukraina gavo naujausią avarinės įrangos siuntą iš Azerbaidžano. Jos vertė siekia 1,47 mln. JAV dolerių (1,32 mln. eurų).
Siuntą sudaro devyni pramoniniai transformatoriai, 186 km aukštos įtampos kabelių, generatoriai ir 12 kV elektros skirstymo įranga, reikalinga greitiems tinklo remonto darbams. Tokia įranga svarbi tada, kai po smūgių reikia skubiai atstatyti tiekimą.
Šmyhalis „X“ tinkle padėkojo Azerbaidžanui už nuoseklią paramą atkuriant energetiką po Rusijos smūgių. Pasak jo, ypač reikalingi transformatoriai, generatoriai ir kita energetikams būtina įranga.
Nurodoma, kad ši siunta padidino bendrą Baku humanitarinę, reabilitacijos ir atstatymo paramą Ukrainai iki 52 mln. JAV dolerių (47 mln. eurų) nuo karo pradžios.
Tranzito maršrutai ir bendros gamybos planai
Greta skubios pagalbos šalys derino ir ilgalaikes energetikos tranzito kryptis, siekdamos užtikrinti nepertraukiamą tarpvalstybinę prekybą. Azerbaidžano–Ukrainos verslo forume diskusijos krypo į gilesnę struktūrinę integraciją ir esamos regioninės infrastruktūros panaudojimą.
Ukraina kėlė koordinuoto Trans-Balkanų maršruto naudojimo klausimą, taip pat siūlė pasitelkti dideles požemines dujų saugyklas ir esamus naftotiekių tinklus. Delegacijos aptarė ir platesnes makroekonomines kryptis plėtojant Kaspijos–Juodosios jūros–Europos žaliosios energijos koridorių.
Posėdžio metu pateikti duomenys rodo, kad dvišalė prekybos apyvarta per pirmuosius aštuonis 2026 metų mėnesius augo 10,5 proc., o Azerbaidžano eksportas į Ukrainą padidėjo 17 proc. Skelbiama, kad abipusės investicijos pasiekė 513,5 mln. JAV dolerių (460 mln. eurų).
Siekiant įtvirtinti ryšius, Ukraina pabrėžė susidomėjimą bendra gamyba, lokalizacija Ukrainoje ir technologinėmis partnerystėmis. Azerbaidžano delegacija savo ruožtu pristatė Alato laisvąją ekonominę zoną kaip galimą logistinės partnerystės ir bendrų projektų centrą.
Vizito pabaigoje delegacijos apsilankė Chusto pramonės parke, kur apžiūrėjo vėjo turbinų gamybos objektą ir Azerbaidžanui priklausančią įmonę ATEF, vertindamos bendros gamybos galimybes.
Leave a Reply