Europoje ryškėja tendencija, kuri keičia įprastą metų laikų ritmą: dėl klimato kaitos vasara ilgėja, o pavasaris ir ruduo pamažu traukiasi. Labiausiai šis pokytis fiksuojamas Pietų Europoje, tačiau panašūs signalai matomi ir kitose žemyno dalyse.
Kaip rašo Ispanijos leidinys „Xataka“, remdamasis Ispanijos valstybine meteorologijos agentūra AEMET, nuo praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio pabaigos vasaros trukmė šalyje kas dešimtmetį didėja maždaug po 10 dienų. Ypač išsiskiria šalies šiaurės rytai ir Pirėnų regionas.
Įdomu tai, kad vasaros „plėtimasis“ vyksta ne vienodai: didžiausi pokyčiai, priešingai nei neretai manoma, tenka pavasariui. Tai reiškia, kad šilti orai vis dažniau ateina gerokai anksčiau, o pereinamasis laikotarpis tarp metų laikų darosi sunkiau apčiuopiamas.
Tokie pokyčiai turi praktinių pasekmių: ilgesni karščio epizodai veikia žmonių kasdienybę, atostogų planavimą, žemės ūkį ir gamtos procesus. Kartu didėja ir ekstremalių reiškinių – karščio bangų ar ilgiau trunkančių sausrų – tikimybė.
Duomenys iš meteorologinių stočių
Tyrime, kuriame analizuoti 44 meteorologinių stočių duomenys 1971–2018 metų laikotarpiu, nustatyta, kad vasaros pradžia vidutiniškai kas dešimtmetį ateina 6,76 dienomis anksčiau. Vasaros pabaiga, savo ruožtu, nusikelia dar maždaug 2,74 dienomis vėliau.
AEMET duomenimis, kai kuriuose Ispanijos centrinės ir šiaurinės dalies regionuose susiformavo net atskirai įvardijamas pereinamasis etapas – vadinamoji „pavasarvasara“ (primaverano). Skelbiama, kad kai kur jis jau trunka ilgiau nei mėnesį.
Tuo metu ruduo, bent kol kas, laikosi kiek tvirčiau nei pavasaris. Vis dėlto jo trumpėjimas labiausiai pastebimas Kantabrijos ir Viduržemio jūros pakrantėse, kur vasara pastaraisiais dešimtmečiais pailgėjo maždaug 2–3 savaitėmis.
Karštų dienų daugėja Pirėnuose
Ypač greiti pokyčiai fiksuojami Pirėnuose ir Ispanijos šiaurės rytuose. Pavyzdžiui, La Molinos meteorologijos observatorijoje karštų vasaros dienų per metus skaičius išaugo itin aiškiai.
Skaičiuojama, kad 1979–2000 metais tokių dienų vidurkis siekė 49 per metus, o per pastaruosius 25 metus jis išaugo iki 69 dienų per metus. Tai rodo ne tik ilgesnę vasarą kalendorine prasme, bet ir dažnesnius bei ilgiau užsitęsiančius karščio laikotarpius.
Prognozė: vasara gali trukti beveik pusmetį
Straipsnyje primenama, kad globalios šilumos didėjimas ypač paspartėjo nuo 1979 metų. Moksliniame žurnale „Geophysical Research Letters“ publikuotame tyrime prognozuojama: jei šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos nebus reikšmingai sumažintos, iki 2100 metų vasara Šiaurės pusrutulyje galėtų trukti beveik šešis mėnesius.
Europoje šie pokyčiai jau juntami – karščiai dažniau prasideda anksčiau pavasarį ir užsilaiko ilgiau rudenį. Tai nebūtinai reiškia, kad Baltijos šalys greitai turės Ispanijai būdingas vasaras, tačiau metų laikų ribos ir mūsų regione gali tapti mažiau aiškios.
Tekste pažymima, kad Latvijoje šylantis klimatas siejamas ir su švelnėjančiomis žiemomis, mažėjančiu šalčio dienų skaičiumi, o šiltesnis oras gali ateiti anksčiau pavasarį ir laikytis ilgiau rudenį. Prognozėse taip pat minimas galimas vegetacijos periodo pailgėjimas iki 2100 metų – maždaug 27–49 dienomis, kas galėtų turėti įtakos ne tik žmonių įpročiams, bet ir žemdirbystei bei ekosistemoms.
Leave a Reply