Ukrainos poliarininkai Antarktidoje, Galindezo saloje įsikūrusioje stotyje „Akademikas Vernadskis“, nufotografavo retą atmosferos reiškinį – plunksninių debesų irizaciją.
Danguje jis atrodo kaip netolygus įvairiaspalvis plotas, primenantis milžinišką muilo burbulą. Apie šį užfiksuotą vaizdą pranešė Ukrainos nacionalinis Antarkties mokslo centras.
Mokslininkų aiškinimu, irizacija atsiranda šviesai sąveikaujant su labai smulkiomis dalelėmis. Saulės spinduliai „aplenkia“ kliūtis (tai vadinama difrakcija), o tuomet šviesos bangos persidengia ir sukuria spalvotus perėjimus – interferenciją.
Plunksniniuose debesyse tokiomis kliūtimis tampa mikroskopiniai ledo kristalai, iš kurių šie debesys daugiausia ir sudaryti. Dėl savo lengvumo ir pusiau permatomos struktūros plunksniniai debesys ypač gerai „parodo“ spalvų žaismą.
Kaip susidaro debesų irizacija
Plunksniniai debesys laikomi viršutinio aukšto debesimis: poliarinėse platumose jie paprastai formuojasi 4–6 kilometrų aukštyje, kur temperatūra nukrenta iki –20 laipsnių ir dar žemiau.
Irizacijos vaizdas priklauso nuo ledo kristalų dydžio, formos ir išsidėstymo. Būdingas bruožas – spalvos pasiskirsto netolygiai ir tarsi atkartoja paties debesies kontūrus.
Būtent tai, specialistų teigimu, irizaciją skiria nuo kitų optinių reiškinių, pavyzdžiui, vainiko ar halų. Pastarieji dažniau atrodo kaip aiškūs, simetriški apskritimai aplink šviesos šaltinį, nors jų spindulys gali skirtis.
Kuo šis reiškinys skiriasi nuo halų
Skirtingai nei halo atveju, irizacijos „spalvų dėmės“ forma nėra griežtai apvali – ją nulemia konkreti debesies forma. Todėl vieną dieną efektas gali priminti išsitaškiusį vaivorykštės atspalvių plotą, o kitą – tik nedidelius spalvotus fragmentus.
Pranešime taip pat pažymima, kad šį reiškinį dažniau pavyksta pamatyti žemutinio ir vidutinio aukšto debesyse, dažniausiai jų pakraščiuose. Tai siejama su tuo, kad tokie debesys dažniau būna nepermatomi, bet jų kraštai išlieka skaidresni.
Ne pirmas įdomus Antarktidos vaizdas
Tie patys poliarininkai anksčiau buvo užfiksavę ir kitą neįprastą gamtos reiškinį – vadinamuosius „sniego spurgus“. Tai susisukę, sluoksniuoti sniego ritinėliai, kurių viduje neretai būna tuštuma.
Tokie „ritiniai“ gali būti nuo kelių centimetrų iki daugiau nei metro skersmens, tačiau jiems susidaryti reikia kelių sutampančių oro sąlygų. Tarp jų – skirtingi sniego sluoksniai (apatinis sukietėjęs ar apledėjęs ir viršutinis šviežias, purus, drėgnas) bei oro temperatūra, artima ledo tirpsmo taškui.
Leave a Reply