Vokietijos plieno gamintoja „Thyssenkrupp Steel“ atideda vandenilio panaudojimą plieno gamyboje: naujoji DRI (tiesioginės redukcijos) įranga Duisburge turėtų startuoti tik 2029 metais.
Kaip rašoma publikacijoje, anksčiau buvo planuota, kad šiuo metu statoma instalacija pradės veikti gerokai anksčiau, tačiau terminai pakeisti. Kartu pripažįstama, kad pradžioje vietoje vandenilio gali būti naudojamos ir kitos dujos.
DRI technologija laikoma vienu svarbiausių kelių mažinti anglies dioksido emisijas plieno pramonėje, nes leidžia atsisakyti dalies tradicinių aukštakrosnių procesų. Tačiau praktikoje projektų tempą lemia energijos ir žaliavų kainos bei reali „žaliojo“ vandenilio pasiūla.
„Thyssenkrupp Steel“ sprendimas – ne pavienis atvejis: visoje Europos Sąjungoje vandenilio projektai plieno sektoriuje susiduria su brangia transformacija ir neaiškia paklausa, todėl dalis bendrovių terminus stumia į vėlesnius metus.
Kas yra tkH2Steel projektas
Naujasis „Thyssenkrupp Steel“ projektas tkH2Steel statomas Duisburge, o statybos, kaip nurodoma tekste, pradėtos 2024 metais. Įmonė teigia, kad darbai statybvietėje vyksta, jau atlikta dalis betonavimo ir armavimo darbų pagrindinėms konstrukcijoms.
Projektu siekiama palaipsniui pereiti nuo tradicinės gamybos prie tiesioginės redukcijos, kuri teoriškai gali būti maitinama vandeniliu. Skaičiuojama, kad toks perėjimas leistų sumažinti CO2 emisijas apie 3,5 mln. tonų per metus.
Vandenilis ar gamtinės dujos: kaip veiks DRI
Bendrovė pabrėžia, kad įranga techniškai pritaikyta skirtingiems kuro variantams – gali naudoti gamtines dujas, vandenilį arba jų mišinį. Tai reiškia, kad startas įmanomas ir be pilno perėjimo prie vandenilio.
Tekste akcentuojama, kad net vien gamtinių dujų panaudojimas šiame procese leistų sumažinti CO2 emisijas daugiau nei perpus, lyginant su gamyba aukštakrosnėse. Vandenilis įvardijamas kaip pagrindinis ilgalaikis tikslas, bet jo dalis būtų didinama priklausomai nuo prieinamumo ir ekonominio pagrįstumo.
„Tikslas nesikeičia: palaipsniui didinti vandenilio dalį – priklausomai nuo prieinamumo, ekonominio atsiperkamumo ir klientų paklausos“, – teigiama bendrovės komunikacijoje.
ES plieno pramonėje vandenilio planai lėtėja
„Thyssenkrupp Steel“ atidėjimas pristatomas kaip dar vienas signalas, kad vandenilio projektai Europos plieno pramonėje stringa. Pastaraisiais metais panašius sprendimus priėmė ir kitos sektoriaus įmonės.
Pavyzdžiui, „ArcelorMittal“ buvo atsitraukusi nuo dalies planų ir atsisakiusi numatyto valstybės finansavimo, argumentuodama, kad net ir su parama verslo logika tokiai transformacijai šiuo metu nėra pakankamai tvirta. Taip pat minima, kad projektus atidėjo ir kiti gamintojai, tarp jų – „Salzgitter“ bei „Tata Steel“.
Tuo metu kai kurios bendrovės, tokios kaip Švedijos SSAB ar Austrijos „Voestalpine“, dar tęsia darbus, tačiau jie apibūdinami kaip demonstraciniai ar pilotiniai. Tekste pabrėžiama, kad jų pranašumu gali tapti geresnė prieiga prie pigesnės „žalios“ energijos.
Bendra kryptis rodo, kad pramoninio masto plieno gamybos, plačiai paremtos vandeniliu, Europa realistiškiau gali tikėtis tik kitame dešimtmetyje.
Leave a Reply