Mažytis asteroidas 1998 KY26 kosmose juda taip, lyg jį stumtų nematomas variklis – jo pagreitį sunku paaiškinti vien Saulės ar planetų trauka. Ilgą laiką buvo įtariama, kad akmuo išskiria dujas iš viduje esančio ledo, tačiau nauji skaičiavimai rodo: toks paaiškinimas gali būti klaidingas.
Kaip rašo „ZME Science“, inžinierių ir astronomų atliktas temperatūrų modeliavimas leidžia manyti, kad šis objektas yra per šiltas, kad jame ilgą laiką būtų išlikęs vandens ledas. Tai svarbu, nes būtent ledo virtimas dujomis dažnai laikomas viena pagrindinių priežasčių, kodėl kometos patiria papildomą „postūmį“.
1998 KY26 – labai mažas, vos apie 11 metrų skersmens objektas, be to, jis sukasi itin greitai: vieną apsisukimą atlieka maždaug per 5,35 minutės. Dėl tokių savybių net ir nedideli išoriniai veiksniai gali reikšmingai paveikti jo judėjimą.
Asteroidas siejamas su vadinamųjų „tamsiųjų kometų“ klase: iš išorės jos primena paprastus asteroidus, bet elgiasi tarsi kometos – jų orbitą gali keisti papildomos jėgos, nors matomos uodegos nėra. 2023 metais paskelbtame darbe buvo siūlyta, kad KY26 iš orbitos plokštumos „išstumia“ garuojantis vanduo.
Modeliavimas: per šilta, kad ledas išliktų
Aiškindamiesi, ar ledas galėtų slėptis asteroido viduje, Džordžijos technologijos instituto mokslininkai sudarė detalų 1998 KY26 kompiuterinį modelį. Jame įvertinti objekto dydis, forma, atspindėjimas, orbita ir kitos fizikinės savybės.
Tyrėjai atliko 260 simuliacijų, apimančių 13 skirtingų prielaidų rinkinių – pavyzdžiui, skirtingą sudėtį ar orientaciją erdvėje. Skaičiavimai parodė, kad vidutinė asteroido temperatūra yra apie minus 47 laipsnius Celsijaus, o šalčiausiose vietose ji vidutiniškai siekia bent minus 61 laipsnį Celsijaus.
Nors tokie skaičiai skamba įspūdingai, vakuume vandens ledas gali palaipsniui „išgaruoti“ net ir gerokai žemesnėje nei nulinė temperatūroje. Skaičiuojama, kad ilgalaikiam išlikimui reikėtų maždaug žemesnės nei minus 128 laipsnių Celsijaus temperatūros, tad KY26 tam paprasčiausiai per šiltas.
Modelis taip pat nerodė, kad ledas galėtų saugiai „pasislėpti“ giliai po paviršiumi: pagrindiniame scenarijuje asteroido centras buvo vos maždaug vienu laipsniu vėsesnis nei paviršius. Net ir darant prielaidą, kad objektas sudarytas iš laisvesnės, šilumą izoliuojančios „skaldos krūvos“, problema neišsisprendė.
Tyrėjų publikacijoje žurnale „Icarus“ teigiama, kad tokioje temperatūroje vandens dujų išsiskyrimo sparta būtų per didelė, kad ledas galėtų išlikti užkastas. Skaičiavimai rodo, kad net jei vanduo sudarytų 1 proc. masės, atsargos išnyktų maždaug per 2 065 metus, o jei būtent vandens garai aiškintų neįprastą pagreitį – ledas būtų išeikvotas vos per 62 metus.
Tai pernelyg trumpas laikotarpis objektui, kuris, kaip manoma, galėjo milijonus metų keliauti iš pagrindinio asteroidų žiedo į dabartinę orbitą arčiau Žemės. Dėl to daroma išvada, kad 1998 KY26 greičiausiai yra gana sausas asteroidas, o ne „aktyvi“ tamsioji kometa.
Jei ne ledas, kas stumia asteroidą?
Viena iš alternatyvų – Saulės šviesa. Spinduliuotė sukuria menką slėgį, o įkaitęs paviršius išspinduliuoja šilumą, kuri taip pat gali sukelti silpnas, bet ilgainiui reikšmingas jėgas, keičiančias mažų kūnų judėjimą.
2025 metais kitame tyrime buvo pasiūlyta, kad būtent Saulės spinduliuotės slėgis ir šiluminė spinduliuotė galėtų paaiškinti KY26 pagreitį be jokio dujų „reaktyvinio“ efekto. Nauji temperatūrų skaičiavimai šią interpretaciją dar labiau sustiprina, nors mokslininkai pabrėžia, kad vis dar neaišku, kiek ilgai asteroidas yra dabartinėje orbitoje.
1998 KY26 jau buvo pateikęs ir daugiau netikėtumų: 2025 metų rugsėjį astronomai pranešė, kad jis yra tris kartus mažesnis ir sukasi dvigubai greičiau, nei manyta anksčiau. Tai reiškia, kad jo fizikinės savybės ir elgsena gali būti dar jautresnės išoriniams veiksniams.
Intrigos šiai istorijai prideda ir tai, kad Japonijos kosminis aparatas „Hayabusa2“ jau pakeliui į 1998 KY26, o susitikimas su asteroidu planuojamas 2031 metų liepą. Būtent šio aparato stebėjimai gali padėti galutinai atsakyti, ar KY26 tikrai yra sausas, ir kas tiksliai lemia jo keistą „įsibėgėjimą“.
Kol kas stipriausi įrodymai rodo, kad šis objektas nebūtinai elgiasi kaip kometa – tikėtina, tai itin mažas ir greitai besisukantis asteroidas, kurio judėjimą gali pastebimai pakeisti net tokia, atrodytų, menka jėga kaip Saulės šviesa.
Leave a Reply