Smegenų sveikata vis dažniau atsiduria dėmesio centre, o vienas svarbiausių veiksnių – kasdieniai mitybos pasirinkimai. Nors vienas produktas savaime „nesugadins“ atminties ar mąstymo, specialistai išskiria kelias maisto grupes, kurių perteklius ilgainiui gali būti nepalankus.
Kaip rašoma „EatingWell“, ekspertai rekomenduoja rečiau rinktis perdirbtą raudoną mėsą, keptą maistą ir cukrumi saldintus gėrimus. Šie produktai siejami su procesais organizme, kurie gali neigiamai veikti ir pažintines funkcijas.
Akcentuojama, kad rizika dažniausiai auga ne nuo vienkartinių pasirinkimų, o nuo įpročio: kai tokie produktai nuolat dominuoja racione. Tuo metu sveikesnės alternatyvos gali padėti palaikyti palankesnį bendrą mitybos modelį.
Specialistai taip pat pabrėžia, kad pokyčiai nebūtinai turi būti drastiški: net ir nedideli pakeitimai – pavyzdžiui, dažniau rinktis kitus gaminimo būdus ar dalį mėsos patiekaluose keisti ankštiniais – gali turėti ilgalaikės naudos.
1. Perdirbta raudona mėsa
Prie perdirbtos raudonos mėsos priskiriami įvairūs mėsos gaminiai: dešrelės, šoninė, dešros, dešrainių dešrelės, taip pat kai kurie delikatesiniai mėsos produktai. Pasak specialistų, didesnis tokių produktų vartojimas siejamas su didesne kai kurių lėtinių ligų, kurios gali turėti įtakos ir kognityvinei sveikatai, rizika.
Straipsnyje cituojama dietologė Jennifer Pallian atkreipia dėmesį į tyrimą, kuriame dalyvavo daugiau nei 87 000 žmonių: jame kasdien vartojant bent ketvirtadalį porcijos perdirbtos raudonos mėsos nustatyta sąsaja su didesne demencijos rizika, palyginti su mažesniu vartojimu.
Aiškinama, kad galimi mechanizmai gali būti susiję su oksidaciniu stresu ir uždegimu, taip pat poveikiu širdies ir kraujagyslių sistemai. Pavyzdžiui, perdirbtuose mėsos gaminiuose dažnai būna daug druskos, o tai gali didinti kraujospūdį, be to, juose gali būti nemažai sočiųjų riebalų.
2. Keptas maistas
Bulvytės fri, svogūnų žiedai ar kiti aliejuje kepti patiekalai daugeliui yra įprastas pasirinkimas, tačiau svarbu, kaip dažnai jie atsiranda lėkštėje. Pasak specialistų, būtent reguliarumas gali turėti didesnę reikšmę nei pavienė porcija.
Dietologė Maggie Moon atkreipia dėmesį, kad kepant aukštoje temperatūroje gali susidaryti junginiai, siejami su didesniu oksidaciniu stresu ir uždegiminiais procesais, o tai gali atsiliepti pažinimo funkcijoms. Tarp minimų junginių – akrilamidas, galintis susidaryti kaitinant kai kuriuos angliavandenių turinčius produktus.
Be to, keptas maistas neretai būna kaloringas ir turintis daugiau sočiųjų riebalų, o tai siejama su didesne širdies ligų ar nutukimo rizika. Šie veiksniai, savo ruožtu, gali būti svarbūs ir bendrai smegenų sveikatai.
Kaip praktiškesnę išeitį ekspertai siūlo dažniau rinktis kepimą orkaitėje, troškinimą ar grilinimą. Taip pat minimas karšto oro gruzdintuvas, leidžiantis išgauti traškumą naudojant mažiau aliejaus.
3. Cukrumi saldinti gėrimai
Į šią grupę patenka įprasti gazuoti gėrimai, energiniai gėrimai, taip pat įvairūs saldinti kavos ar kiti gėrimai. Pabrėžiama, kad tai vienas pagrindinių pridėtinio cukraus šaltinių, o cukrus tokiais atvejais „susikaupia“ greitai, dažnai nesuteikdamas organizmui kitų naudingų medžiagų.
Straipsnyje nurodoma, kad tyrimuose didesnis cukrumi saldintų gėrimų vartojimas siejamas su didesne kognityvinių sutrikimų rizika. Aiškinama, kad didelis cukraus kiekis gali lemti staigius gliukozės ir insulino šuolius, o ilgainiui – prisidėti prie atsparumo insulinui ir prastesnės gliukozės apykaitos smegenyse.
Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad reguliarus didesnis pridėtinio cukraus vartojimas gali būti siejamas su poveikiu hipokampui – smegenų sričiai, svarbiai mokymuisi ir atminčiai. Be to, saldinti gėrimai gali didinti 2 tipo diabeto riziką, o prastai kontroliuojamas diabetas siejamas su didesne pažinimo sutrikimų tikimybe.
Norint mažinti saldintų gėrimų kiekį, siūloma dalį jų pakeisti vandeniu (pavyzdžiui, su vaisiais ar daržovėmis), arba rinktis gazuotą vandenį be pridėtinio cukraus.
Maži pokyčiai, kuriuos lengviau išlaikyti
Ekspertai pabrėžia, kad smegenų sveikatą geriau palaiko ne „tobulas“ vienas patiekalas, o visas mitybos modelis. Todėl svarbu ne tik ką riboti, bet ir kuo pakeisti – daugiau dėmesio skiriant daržovėms, ankštiniams, riešutams ir kitam maistingam maistui.
Kaip paprastą praktinį sprendimą siūloma dalį mėsos patiekaluose pakeisti pupelėmis ar lęšiais, o taip pat dažniau į racioną įtraukti tamsiai žalių lapinių daržovių. Greta mitybos minimi ir gyvenimo būdo įpročiai – didesnis kasdienis judėjimas bei rūkymo atsisakymas.
Svarbiausia – neskubėti ir rinktis realistiškus pakeitimus: net nedideli, bet nuoseklūs sprendimai dažniausiai duoda daugiau nei trumpalaikės, sunkiai išlaikomos „revoliucijos“ virtuvėje.
Leave a Reply