„Microsoft“ pranešė atkūrusi visas paslaugas po vieno ilgiausių bendrovės sutrikimų istorijoje, dėl kurio keliasdešimt valandų strigo „Outlook“, „Teams“ ir kiti įrankiai.
Kaip nurodoma, problemos paveikė bent 74 šalis ir galėjo paliesti didžiulę „Microsoft 365“ naudotojų auditoriją – visame pasaulyje šiuo paketu naudojasi per 430 mln. žmonių.
Dėl sutrikimo buvo trikdoma daugybės organizacijų kasdienė veikla: nuo bankų, ligoninių ir valstybinių institucijų iki mokyklų, teismų bei transporto įmonių. Daliai vartotojų tai reiškė ribotą prieigą prie el. pašto ir darbo įrankių.
Bendrovė taip pat įvardijo gedimo priežastį ir pabrėžė, kad nepastebėjo požymių, jog tai būtų buvęs kibernetinis išpuolis.
Kas sutriko ir kada atkurta
„Microsoft“ šeštadienio rytą, lapkričio 14 dieną, informavo, kad paslaugos vėl pasiekiamos visiems klientams. Sutrikimas prasidėjo ketvirtadienio vakarą, lapkričio 12 dieną.
Anksčiau bendrovė buvo skelbusi, kad individualiems vartotojams paslaugos pilnai atstatytos penktadienį 17.10 val. (Lenkijos laiku), tačiau dalis verslui skirtų „Microsoft 365“ funkcijų dar buvo tvarkoma.
Tarp labiausiai minimų neveikusių ar strigusių paslaugų buvo „Outlook“, „Teams“, „Microsoft 365“ ir dirbtinio intelekto įrankiai „Copilot“.
„Microsoft“ paaiškino sutrikimo priežastį
Pasak bendrovės, gedimą sukėlė per didelė apkrova procese, kuris serveriuose atsakingas už saugių ryšių užmezgimą. Pašalinus šią priežastį, prieiga prie paveiktų paslaugų buvo palaipsniui atkurta.
„Microsoft“ akcentavo, kad nenustatyta jokių ženklų, jog sutrikimas būtų susijęs su kibernetine ataka ar piktybine DI sistemų veikla.
Siekiant sumažinti galimą riziką vartotojų korespondencijai, bendrovė taip pat prailgino nedeliveruotų el. laiškų saugojimo laiką serveriuose iki 48 valandų.
Kaip skirtingos šalys pajuto poveikį
Tekste išskiriama, kad itin ryškūs trikdžiai fiksuoti Jungtinėje Karalystėje – problemos paliestė sveikatos apsaugą, švietimą, geležinkelius ir net parlamentą. Dėl strigusios komunikacijos kai kur buvo ieškoma alternatyvių informacijos perdavimo būdų.
Sutrikimų patyrė ir kitos valstybės: Japonijoje nesklandumai paveikė kai kurių ministerijų darbą, Indijoje tai komplikavo avialinijų veiklą, o Australijoje minėti trikdžiai institucijose ir medicinos įstaigose.
Europoje problemų taip pat netrūko: pavyzdžiui, Norvegijoje parlamentarai kuriam laikui neteko prieigos prie tarnybinio el. pašto, o Čekijoje sutriko kai kurių institucijų darbas ir IT sistemos Prahos oro uoste.
Lenkijoje, kaip skelbta, didesnių trikdžių viešajame sektoriuje išvengta – tai sieta su tuo, kad institucijos naudojo nuosavą elektroninę dokumentų valdymo sistemą.
Šis atvejis dar kartą parodė, kiek daug organizacijų kasdienė veikla priklauso nuo vieno technologijų tiekėjo paslaugų ir kaip plačiai gali pasklisti pasekmės, kai sutrinka el. paštas bei darbo įrankiai.
Leave a Reply